6 Minutės
Vienas svarbiausių Lietuvos kelių projektų juda į priekį: „Via Lietuva“ pradeda magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo rekonstrukciją. Tai ne tik vietinės reikšmės naujiena Kauno regionui – šis ruožas yra svarbi „Via Baltica“ dalis, todėl jo modernizavimas tiesiogiai paveiks ir tranzitinį eismą Lietuvoje, ir visą Baltijos šalių transporto koridorių.
Bus rekonstruojamas 6,86 km ilgio kelias nuo Garliavos iki Mauručių – nuo 16,465 iki 23,32 km. Projekto tikslas aiškus: gerinti eismo saugumą, didinti pralaidumą ir užtikrinti patogesnį susisiekimą tiek vairuotojams Lietuvoje, tiek tarptautiniam transportui. Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad svarbiausia nėra tik techniniai rodikliai ar kilometrų skaičiai – gyventojams ir verslui reikšmingiausios saugesnės bei greitesnės kelionės.
Keliu bus galima važiuoti greičiau ir saugiau
Po rekonstrukcijos šiame A5 ruože bus galima važiuoti iki 130 km/val. greičiu. Tai reikšmingas pokytis, ypač lyginant su dabartiniu 90 km/val. apribojimu, kurį lemia esamos infrastruktūros ribojimai ir nesaugūs įvažiavimai į magistralę. Nors kelias išliks keturių eismo juostų, jo struktūra bus iš esmės pertvarkyta, o kartu atnaujinta ir aplinkinė susisiekimo sistema.
„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas pažymi, kad šiuo projektu siekiama atnaujinti vieną svarbiausių šalies transporto arterijų. Tikslas – ne vien geresnis eismo saugumas, bet ir sklandesnis judėjimas vietos gyventojams, keleiviniam transportui bei krovininiams automobiliams, kurie dažnai renkasi šį maršrutą keliaudami tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Daugiau kaip 10 km jungiamųjų kelių ir šešios žiedinės sankryžos
Vienas svarbiausių projekto sprendimų – daugiau nei 10 km jungiamųjų kelių tinklas. Būtent juo bus organizuojamas vietinis eismas, kad tiesioginiai įvažiavimai į magistralę būtų panaikinti. Toks modelis jau seniai taikomas moderniose Europos magistralėse ir laikomas vienu efektyviausių būdų mažinti avaringumą.
Taip pat numatytos šešios žiedinės sankryžos. Jos padės tolygiau paskirstyti transporto srautus, sumažins pavojingų manevrų skaičių ir leis paprasčiau pasiekti aplinkines teritorijas. Dar vienas svarbus elementas – skirtingų lygių sankirta su maždaug 153 metrų ilgio viaduku. Ši konstrukcija bus įrengiama ties 19,61 km A5 kelio atkarpa ir taps vienu reikšmingiausių viso projekto inžinerinių objektų.
Mažiau pavojingų įvažiavimų – mažesnis avaringumas
Rekonstrukcijos esmė – atsisakyti pavojingų sprendinių, kurie iki šiol trukdė saugiam ir tolygiam eismui. Bus panaikinti tiesioginiai įvažiavimai į magistralę, atsisakyta apsisukimų pavojingose vietose, o autobusų stotelės perkeltos į saugesnius taškus. Tokie pokyčiai ypač svarbūs intensyvaus eismo ruožuose, kur netikėti manevrai dažnai tampa avarijų priežastimi.
Vietinis eismas bus nukreiptas į jungiamųjų kelių sistemą, todėl magistralėje turėtų sumažėti konfliktinių taškų, trumpėti kelionės laikas ir mažėti transporto eksploatacinės sąnaudos. Vairuotojams Lietuvoje tai reiškia ne tik patogesnį važiavimą, bet ir aiškesnį eismo organizavimą, kuris ypač svarbus kasdien važinėjantiems tarp Kauno, Garliavos, Marijampolės ir kitų regiono vietovių.
Projektas apims ir triukšmo mažinimą, ir aplinkos infrastruktūrą
Rekonstrukcija neapsiribos vien važiuojamosios dalies atnaujinimu. Projekte numatyta įrengti apie 2 km triukšmo užtvarų, kurios padės sumažinti transporto skleidžiamą triukšmą šalia gyvenamųjų teritorijų. Tai itin aktualu tankiau apgyvendintose vietovėse prie Kauno, kur automobilių srautas jau dabar yra didelis, o po kelio modernizavimo gali dar padidėti.
Be to, bus įrengta apie 9,2 km lietaus nuotekų tinklų ir rekonstruota maždaug 1,4 km melioracijos sistemų. Darbai apims ir esamų inžinerinių tinklų – elektros, ryšių, dujų bei nuotekų – perkėlimą ir integravimą į naują infrastruktūrą. Projekto metu taip pat bus įrengti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, kas svarbu ne tik tranzitui, bet ir vietinei mobilumo kultūrai Kauno regione.
Kelio konstrukcija projektuojama ilgam laikui
Statybos bus vykdomos kombinuotu būdu, derinant rekonstrukciją, naują statybą ir griovimo darbus. Paruošiamojo etapo metu bus žymimos trasos, įrengiami laikini keliai, nuimamas augalinis sluoksnis ir tikslinamos esamos komunikacijos. Tokie darbai ypač sudėtingi, kai projektas įgyvendinamas veikiančio kelio zonoje.
Kelio konstrukcija projektuojama ne trumpesniam nei 20 metų eksploatacijos laikotarpiui. Tai svarbu vertinant projektą ir iš ekonominės pusės: ilgaamžė danga, modernūs sprendimai ir perdirbtų medžiagų naudojimas leidžia tikėtis geresnės ilgalaikės grąžos. Projekte numatyta naudoti frezuotą asfaltą ir pakartotinai panaudojamą skaldą, o vandens valdymui bus skiriamas itin didelis dėmesys – įrengiama kompleksinė drenažo, griovių ir lietaus nuotekų sistema.
Želdiniai ir aplinkosauga – svarbi projekto dalis
Modernizuojant kelią, daug dėmesio skiriama ir aplinkos sprendimams. Planuojama pasodinti apie 400 medžių ir 1700 krūmų. Želdiniai bus įrengiami pakelėse bei sankryžų zonose, kad kartu su triukšmą slopinančiomis sienutėmis būtų mažinamas neigiamas kelio poveikis aplinkai ir gyventojų gyvenimo kokybei.
Tai svarbus signalas ir Lietuvos automobilių rinkai bei transporto sektoriui apskritai: infrastruktūra vis dažniau planuojama ne tik pagal eismo intensyvumą, bet ir pagal tvarumo bei gyvenamosios aplinkos kriterijus. Europos kontekste toks požiūris jau seniai laikomas standartu, o Lietuva pamažu jį įtvirtina ir didžiuosiuose kelių projektuose.
Darbus atliks „Kauno tiltai“, pabaiga numatyta 2027 metais
Šį projektą įgyvendins bendrovė „Kauno tiltai“. Sutarties vertė siekia kiek daugiau nei 29 mln. eurų su PVM, o darbus planuojama baigti iki 2027 metų lapkričio. Iki darbų pradžios bus paskelbti ir konkretūs eismo organizavimo sprendimai bei galimi ribojimai, kad vairuotojai galėtų iš anksto pasiruošti pokyčiams.
Užbaigus rekonstrukciją, A5 ruožas prie Kauno turėtų tapti modernesne, saugesne ir efektyvesne tranzito arterija. Tai bus ypač svarbu tiems, kurie kasdien važiuoja į Kauną iš aplinkinių gyvenviečių, taip pat verslui, kurio logistikos grandinės priklauso nuo patikimo susisiekimo. Lyginant su kitais Europos magistraliniais keliais, šis projektas turėtų priartinti Lietuvos infrastruktūros standartus prie vakarietiškų sprendimų.
„Via Lietuva“ prižiūri tūkstančius kilometrų kelių
„Via Lietuva“ yra valstybės valdoma įmonė, atsakinga už valstybinės reikšmės kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovės priežiūroje yra daugiau nei 21 tūkst. km kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų ir tunelių, taip pat daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
Tad A5 atnaujinimas yra tik viena, nors ir itin svarbi, platesnės Lietuvos kelių infrastruktūros modernizavimo programos dalis. Vairuotojams Lietuvoje tai reiškia vieną dalyką – daugiau saugumo, geresnį srautų valdymą ir patogesnes keliones tiek kasdienėse, tiek ilgesnėse maršruto atkarpose.
Šaltinis: 77
Komentarai
roadx
Gera žinia, kad A5 sutvarkys. 130 km/h tai visai kitas jausmas, bet norėčiau, kad eismo ribojimai būtų aiškūs nuo anksto…
Palikite komentarą