4 Minutės
Per pastarąją savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje nežymiai pakilo, tuo tarpu dyzelinas šiek tiek atpigo. Nors lietuviai vidutiniškai moka mažiau už daugelį europiečių, mūsų degalinėse matau paradoksą: nedideli didmeninių kainų svyravimai ir toliau formuoja vietines kainas, o vairuotojams Lietuvoje dažnai sunku prognozuoti ilgalaikes kuro išlaidas.
Kaip keitėsi kainos Lietuvoje
Savaitiniai ir mėnesiniai pokyčiai
Per savaitę benzino kaina Lietuvoje padidėjo apie 0,3 proc., o dyzelino kaina sumažėjo maždaug 0,1 proc. Konkrečiau, dyzelinas atpigo 1 euro centu, o benzinas nukrito tik 0,1 cento lygmeniu. Nuo rugsėjo pradžios didmeninės kainos kilo: dyzelino didmeninė kaina pakilo 3 euro centais už litrą, benzino – apie 2 centais.
Vidutinės kainos degalinėse
Rugsėjo viduryje Lietuvoje benzinas kainavo vidutiniškai 1,39 euro už litrą, dyzelinas – 1,47 euro. Tarp šių kuro rūšių susidarė 0,08 euro skirtumas; vasaros pabaigoje skirtumas buvo truputį didesnis – apie 0,09–0,10 euro.
Regioniniai palyginimai: Baltijos ir ES kontekstas
Lyginant su ES vidurkiu, Lietuvoje benzinas yra apie 14,6 proc. pigesnis, o dyzelinas – 4,2 proc. mažesnis. Tarp Baltijos šalių benzinas Lietuvoje išlieka pigiausias, o pigiausias dyzelinas pastaruoju metu rinkoje fiksuojamas Estijoje.
Bendra Europos tendencija rodė, kad per savaitę ES benzino kaina kilo maždaug 0,4 proc., o dyzelino – 0,6 proc. Brent žaliavinės naftos kaina sumažėjo iki apie 66,7 JAV dolerio už barelį.
Ilgesnės atkarpos pokyčiai ir importo šaltiniai
Per pastaruosius 12 mėnesių benzinas Lietuvoje pabrango nežymiai, apie 1–2 proc., kai kuriose ES šalyse pastebimas didesnis kainų šuolis. Importo struktūra vasaros mėnesiais rodė, kad žaliavinė nafta importuota iš Norvegijos, Saudo Arabijos, Alžyro, Jungtinės Karalystės; rugsėjį dauguma tų pačių tiekėjų išliko svarbūs energijos tiekėjai regione.
Ką tai reiškia Lietuvos automobilių rinkai ir vairuotojams
Mažesnės kuro kainos Lietuvoje turi tiesioginį poveikį automobilių pirkimo pasirinkimams. Vairuotojai Vilniuje ir Kaune, matydami artimesnes prieinamumo ribas tarp benzino ir dyzelino, dar labiau įvertina degalų ekonomiją ir eksploatacijos sąnaudas.
Įtaka automobilių segmentams
- Dyzeliniai automobiliai: nors dyzelinas Lietuvoje kainuoja nedaug brangiau nei benzinas, pastarieji metų pokyčiai daro dieselius mažiau patrauklius tiems, kurie važinėja daug miestų režimu. Lietuvos automobilių rinka vis dažniau renkasi ekonomiškus turbo benzino variklius arba hibridus.
- Benzinas: mažesnės benzino kainos laikinai išlaiko patrauklumą kompaktiniams ir miesto automobiliams, ypač tarp jaunų vairuotojų Vilniuje, kuriems naudojimo sąnaudos yra svarbiausias kriterijus.
- Hibridai ir elektrinės transporto priemonės: ilgalaikė tendencija – augantis susidomėjimas hibridinėmis ir elektrinėmis transporto priemonėmis Kaune ir Lietuvoje apskritai, nes vairuotojai siekia apsisaugoti nuo degalų kainų svyravimų ir mažinti eksploatacijos išlaidas.
Specifikacijos, dizainas ir našumas – kaip kuro kaina veikia pasirinkimus
Dėl palyginti stabilios degalų kainos pirkėjai Lietuvoje labiau dėmesio skiria ne tik kuro sąnaudoms, bet ir automobilio specifikacijoms: variklio efektyvumui, lengvam svoriui, aerodinaminiam profiliui ir mažos talpos turbininiams varikliams. Populiarios markės, siūlančios mažesnį CO2 ir gerą kuro sąnaudų balansą, tampa pageidautinos tiek Vilniuje, tiek regionuose.
Išvados ir patarimai vairuotojams Lietuvoje
Dabar, kai benzinas Lietuvoje yra palyginti pigus tarp Baltijos šalių, bet didmeninės kainos rodo nedidelius svyravimus, vairuotojams rekomenduojama planuoti pirkimus ir atsižvelgti į realias eksploatacijos sąnaudas. Lietuvos automobilių rinka adaptuojasi: augantis hibridų ir elektrinių automobilių asortimentas, bei ekonomiškų benzino variklių pasiūla padeda sumažinti priklausomybę nuo degalų kainų pokyčių.
Jei svarstote naują arba naudotą automobilį, atkreipkite dėmesį į kuro sąnaudas litrais ir eurais, variklio tipą ir realų naudojimą Vilniaus arba Kauno sąlygomis. Tai leis užtikrinti, kad jūsų pasirinkimas geriausiai atitiktų tiek biudžetą, tiek Lietuvos eksploatacijos realijas.
Šaltinis: bilis
Komentarai