Vilniuje sustabdytas „Dviračių gatvės“ ženklų galiojimas

Konstitucinio Teismo pirmininkas Tomas Davulis sustabdė Kelių eismo taisyklių dalies, reglamentuojančios dviračių gatves, galiojimą. Todėl nuo 2026 m. lapkričio 12 d. laikinai nebetaikomos nuostatos, susijusios su kelio ženklais Nr. 559 „Dviračių gatvė“ ir Nr. 560 „Dviračių gatvės pabaiga“.

Ženklai Vilniaus gatvėse kol kas lieka, tačiau jų nustatytas specialus teisinis režimas nebegalioja. Sprendimas priimtas Konstituciniam Teismui nutarus nagrinėti Seimo prašymą įvertinti sąvokos „dviračių gatvė“ teisėtumą.

Galiojimas sustabdytas pagal Konstituciją

Šiuo sprendimu teismas dar nevertino, ar dviračių gatvių reglamentavimas yra teisėtas. Pagal Konstituciją, KT priėmus nagrinėti Seimo prašymą ištirti teisės akto normą, jos galiojimas automatiškai sustabdomas.

Stabdymas galios, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą ir priims nutarimą. LRT.lt pranešime, parengtame remiantis BNS, nenurodoma, kada tai įvyks. Jei teismas nuspręs, kad taisyklės neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, jos vėl galės būti taikomos. Nustačius prieštaravimą, dviračių gatvės režimą reikėtų įtvirtinti įstatymu.

Seimas dėl kreipimosi balsavo 64 balsais prieš 8

Sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą Seimas priėmė savaite anksčiau. 2026 m. lapkričio 5 d. 15min.lt, remdamasis BNS, skelbė, kad kreipimąsi parėmė 64 parlamentarai, aštuoni balsavo prieš, o du Seimo nariai susilaikė.

Iniciatyva kilo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Dar 2026 m. liepą LRT.lt skelbė, kad komitetas siūlo parlamentui kreiptis į KT. Komiteto narių įregistruotame nutarimo projekte teigta, kad Seimui kyla pagrįstų abejonių, ar Vyriausybės nustatytas teisinis reguliavimas atitinka Konstituciją ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.

Ginčas kilo dėl teisės aktų hierarchijos

Dviračių gatvės sąvoka įtvirtinta ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu. 2021 m. rugsėjo 15 d. Vyriausybė pakeitė Kelių eismo taisykles ir jose apibrėžė dviračių gatvę. Specialiais ženklais pažymėtos gatvių atkarpos atsirado po metų.

Seimas mano, kad toks reglamentavimas gali prieštarauti konstituciniams teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principams bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui. Šiame įstatyme apibrėžiamos kelio rūšys, tarp jų automobilių kelias, dviračių takas ir dviračių juosta, tačiau sąvokos „dviračių gatvė“ jame nėra.

Seimo narių teigimu, Vyriausybė nutarimu galėjo sukurti naują teisinį reguliavimą, kuris nėra pagrįstas įstatymu ir galimai peržengia Vyriausybės įgaliojimus.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas liepą Eltai sakė, kad Vyriausybė pakeitė KET neatsižvelgusi į tai, jog pirmiausia reikėjo pakeisti įstatymą. Jo teigimu, tokie klausimai priklauso įstatymų leidėjo, o ne Vyriausybės kompetencijai.

Kokios taisyklės iki šiol galiojo dviračių gatvėse

Pagal iki lapkričio 12 d. taikytą Vyriausybės nutarimu nustatytą tvarką, dviračių gatvėje vyksta mišrus eismas, tačiau dviratininkai gali važiuoti per visą gatvės plotį ir neprivalo laikytis dešiniojo krašto.

Tokioje gatvėje dviratininkų nebuvo galima lenkti išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Taip pat buvo draudžiama važiuoti didesniu nei 30 km/h greičiu.

Šių ženklų nustatytų nuostatų galiojimas sustabdytas nuo 2026 m. lapkričio 12 d., kai Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Seimo prašymą.

Už lenkimą P. Vileišio gatvėje vairuotojai neteko teisės vairuoti

Ginčas dėl dviračių gatvių ypač įsiplieskė dėl taikomų baudų. Gegužę LRT skelbė, kad Vilniuje, Petro Vileišio gatvėje, dėl pažeidimų daugiau kaip 60 vairuotojų laikinai neteko teisės vairuoti.

Policijos duomenimis, P. Vileišio gatvėje 2025 m. nustatyta 110 pažeidėjų, o nuo 2026 m. sausio 1 d. iki balandžio 22 d. – 101. Už lenkimą vietoje, kur pagal KET lenkti draudžiama, skiriama nuo 170 iki 230 eurų bauda ir privalomai atimama teisė vairuoti nuo trijų iki šešių mėnesių.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Agnė Širinskienė liepą Eltai teigė, kad baudos už dviračio lenkimą yra kuriozinės, nes esą daugeliu atvejų automobiliui sunku neaplenkti dviratininko.

Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius 2025 m. spalį LRT RADIJUI pateikė kitokį vertinimą. Jo teigimu, P. Vileišio gatvėje buvo pastatytas kelio ženklas ir pakeista kelio danga, tačiau automobilių tranzitinis eismas nebuvo panaikintas.

Vilniuje dviračių gatvės įrengtos septyniose gatvėse

Gegužę LRT.lt skelbtais duomenimis, Vilniuje dviračių gatvės įrengtos P. Vileišio, M. K. Čiurlionio, Z. Sierakausko, P. Klimo, Jovaro, Raseinių ir Krokuvos gatvėse. P. Vileišio gatvė yra pirmoji visiškai įrengta dviračių gatvė sostinėje – ji sutvarkyta 2024 m.

Kol KT nagrinėja bylą, dviračių gatvių ženklų nuostatos netaikomos, tačiau šiose gatvėse toliau galioja bendrosios KET taisyklės ir kiti kelio ženklai. Vairuotojai ir toliau privalo saugiai lenkti dviratininkus, o dviratininkai – laikytis bendrųjų važiavimo taisyklių.

Kol kas nepaskelbta, kaip savivaldybė ir policija elgsis su jau pradėtomis administracinių pažeidimų bylomis.

Sprendimas priklausys nuo Konstitucinio Teismo nutarimo

Konstitucinis Teismas ankstesniuose savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad poįstatyminiais teisės aktais negalima keisti įstatymų ir kurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, konkuruojančių su įstatymų nuostatomis.

Jei KT nuspręstų, kad Vyriausybė viršijo savo įgaliojimus, Seimui ir Vyriausybei tektų spręsti, ar dviračių gatvės sąvoką įrašyti į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Jei prieštaravimo Konstitucijai ir įstatymams nebūtų nustatyta, ženklai Nr. 559 ir 560 vėl įgytų teisinę galią.