Taršių automobilių patikrinimai Lietuvoje: kas keičiasi?

Aplinkos apsaugos departamento inicijuoti taršių transporto priemonių reidai pastaraisiais metais sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Daugeliui vairuotojų Lietuvoje buvo naujiena, kad aplinkosaugininkai gali tikrinti išmetamųjų dujų rodiklius kelyje, o ne tik TA stotyse. Nors garsiausias startas nutilo, kontrolė nesibaigė – keičiasi forma ir prioritetai. Šiame tekste analizuojame, kaip tikrinimai vyksta dabar, kokias problemas atskleidė statistika, ką reiškia naujos idėjos Lietuvos automobilių rinkai ir vairuotojams Lietuvoje.

Aplinkos apsaugos patikrinimų apimtis ir rezultatai

Aplinkos apsaugos departamentas prieš įsigaliojant naujai tvarkai 2023 m. planavo patikrinti 9 000–15 000 automobilių per metus. Tačiau praktika parodė gerokai mažesnį mastą. Per tris 2024 m. mėnesius patikrinta apie 472 transporto priemones įvairiuose Lietuvos miestuose, o nei vieno automobilio rodikliai neviršijo leistinų teršalų kiekių. Iki rugsėjo vidurio peržiūrėta 369 automobilių ir nustatytas tik vienas pažeidimas. Tokie skaičiai rodo, kad masinių reidų efektas sumažėjo, tačiau kontrolė vyksta periodiškai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir rajonuose.

Priežastys, kodėl patikrinimų mažiau

Kelios priežastys paaiškina sumažėjusį patikrinimų dažnumą: techniniai prietaisų gedimai, kurie buvo siunčiami gamintojo garantiniam remontui, ir organizaciniai iššūkiai. Dalis suplanuotų darbų laikinai atidėta. Be to, visuomenės reakcija ir prevencinis poveikis – automobilistai ėmė rūpintis savo transporto priemonėmis, todėl pažeidimų procentas sumažėjo.

Nuotolinė taršos stebėsena: nauja kryptis

Aplinkos ministerija svarsto pereiti prie nuotolinės taršos stebėsenos. Tai reiškia įrenginius kelyje, kurie realiu laiku matuotų pravažiuojančių automobilių išmetamųjų teršalų kiekius. Tokia sistema leistų:

• tiksliau identifikuoti labiausiai teršiančias transporto priemones,
• tikrinti kur kas didesnį automobilių srautą nei dabar,
• išvengti fizinių sustojimų ir padidinti kontrolės efektyvumą. Ministerijos nuomone, netikėtumo faktorius ir galimybė reaguoti realiu laiku paskatintų vairuotojus geriau prižiūrėti automobilius ir sumažintų oro taršą miestų centruose, įskaitant Vilnių ir Kauną.

Technologiniai ir teisiniai iššūkiai

Nuotolinė stebėsena reikalauja investicijų, patikimų sensorių ir aiškių teisinių procedūrų, kaip identifikuoti pažeidėją, kaip užtikrinti duomenų patikimumą teismuose ir kaip derinti su asmens duomenų apsauga. Be to, svarbu užtikrinti, kad įrenginiai veiktų tiek miesto eismo sąlygomis, tiek greitkeliuose.

Baudos, atsakomybė ir TA dokumentų sustabdymas

Administracinė atsakomybė už transporto priemonę, kuri per daug teršia, numatyta aiški. Fiziniams asmenims gresia įspėjimas arba 100–300 eurų bauda (pakartotinai 300–500 eurų). Juridinių asmenų vadovams – 300–500 eurų (pakartotinai 600–900 eurų). Už neveikiančią gamintojo numatytą išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą taikomos panašios sankcijos. Už pavojingųjų cheminių medžiagų išmetimą numatytos griežtesnės baudos. Jei nustatoma, kad automobilis teršia daugiau nei ribos, NAUJAI taikoma praktika leidžia nulaužti TA dokumentų galiojimą – transporto priemonė po nustatytos procedūros negali dalyvauti eisme, o vairuotojui pirmą kartą skiriama įspėjimas ir suteikiamos septynios darbo dienos susitvarkyti.

TA stotys, amžiaus koreliacija ir praktinė realybė

Lietuvos techninės apžiūros asociacijos Transeksta analizė, apimanti apie 1,8 mln. M1 ir N1 klasės automobilių apsilankymų, parodė tiesioginę koreliaciją tarp automobilio amžiaus ir techninių trūkumų. Pavyzdžiui, benzininių automobilių grupėje 3–5 metų amžiaus reikalavimus neatitiko ~1,31 %, 9–11 metų – 4,02 %, 19–22 metų – net 17,27 %. Dyzelinių variklių procentai taip pat didėja su amžiumi. Tai reiškia, kad senesni automobiliai yra didesnė rizika tiek saugumui, tiek taršai.

Praktinė žinia vairuotojams

Teigiama TA kontrolierių išvada nėra dviejų metų garantija. Intensyviai eksploatuojami automobiliai gali per kelis mėnesius pakisti ir pradėti teršti labiau. Todėl nuolatinė priežiūra ir periodiniai servisai yra svarbesni nei vienkartinis apsilankymas TA stotyje.

Vairuotojų reakcija ir prevencinė įtaka

Buvo pastebėta, kad informacija apie reidus atlieka ir prevencinį vaidmenį. Ex-ministro Simono Gentvilo teigimu, socialiniuose tinkluose atsirado grupių, kur vairuotojai dalijasi informacija apie reidų vietas, tad patikrinimų efektyvumas galėjo sumažėti dėl išankstinių pranešimų. Tačiau pats faktas, kad tikrinimai vyksta, paskatino dalį savininkų geriau prižiūrėti automobilius.

Rinkos kontekstas: Lietuvos automobilių rinka ir degalų tendencijos

Lietuvos automobilių rinka per pastaruosius metus patyrė pokyčius: dyzelinių automobilių populiarumas pastebimai mažėja, o benzininiai ir hibridiniai modeliai bei elektromobiliai įgauna pagreitį. Tai lemia tiek akcizų politika, tiek europinės direktyvos ir vietinės infrastruktūros plėtra. Nauji mokesčių sprendimai ir didesnės akцizų kainos incentivuoja pasirinkti ekonomiškesnę transporto priemonę. Lietuvoje elektromobilių pasiūla auga, tačiau jų kaina dažnai yra aukštesnė nei panašių vidaus degimo automobilių importuojamų iš Vakarų Europos, todėl perėjimas į EV yra lėtesnis nei Vakarų šalyse.

Kainų ir pasiūlos niuansai

Naudotų automobilių rinka Lietuvoje remiasi importu iš Europos valstybių. Dėl paklausos pokyčių rinkoje mažėja dyzelinių modelių pasiūla, todėl jų kainos gali stabilizuotis arba net kilti dėl sumažėjusio atsargų kiekio. Elektromobilių pasiūla plečiasi, bet vidutinė kainų riba vis dar didesnė. Valstybės parama elektromobiliams ir infrastruktūrai – ETR reikalavimai, subsidijos – palaipsniui skatina pokyčius, tačiau tai užtrunka.

Techninės priežiūros ir emisiijų sprendimai: ką rinktis vairuotojams

Dėl esamos situacijos vairuotojams Lietuvoje verta apsvarstyti kelis aspektus:

• Prioritetas saugai ir emisijoms: reguliari techninė priežiūra, filtrų ir neutralizavimo sistemų (DPF, katalizatorių) tikrinimas.
• Rinkos pasirinkimai: jei perki naudotą automobilį, atsižvelk į amžių ir variklio tipą. Jaunesni benzininiai ir hibridiniai modeliai šiuo metu dažnai reitinguojami palankiau nei seni dyzeliai.
• Elektromobilumas: jei biudžetas leidžia, EV pasiūla Lietuvoje plečiasi, o ilgalaikėje perspektyvoje eksploatavimo sąnaudos (priežiūra, energija) gali būti mažesnės.

Specifikacijos ir techniniai sprendimai, padedantys mažinti emisijas

Šiuolaikiniai sprendimai, lemiantys mažesnę taršą:

• Efektyvūs varikliai ir sudėtingesnės injekcijos sistemos;
• Veiksmingos išmetamųjų dujų valymo sistemos: DPF filtrai dyzeliui, katalizatoriai benzininėms mašinoms;
• EGR vožtuvai ir SCR sistemos komerciniams transportui;
• Hibridinės pavaros, kurios sumažina degalų sąnaudas mieste. Šie sprendimai didina automobilio kainą, tačiau ilgainiui sumažina eksploatacines sąnaudas ir išmetamų teršalų kiekius.

Ką reiškia Lietuvai ir kokia ateitis?

Taršių automobilių patikrinimų skaičius kol kas mažas, tačiau planuojama pereiti prie tikslesnių ir plačiau veikiančių technologinių sprendimų. Nuotolinė stebėsena gali radikaliai pakeisti kontrolės efektyvumą miestuose, ypač Vilniuje ir Kaune, kur oro kokybė yra kritinė. Be to, finansinės paskatos ir infrastruktūra – įkrovimo vietos elektromobiliams, ETR reikalavimai – daro įtaką ilgalaikei Lietuvos automobilių rinkai.

Rekomendacijos politikams ir rinkos dalyviams

• Diegti aiškias teisines procedūras nuotolinei stebėsenai;
• Investuoti į patikimus matavimo įrenginius ir jų patikrinimą;
• Skatinti modernias technines priemones servisuose bei TA stotyse;
• Palaikyti finansines programas, kurios leistų gyventojams lengviau pereiti prie mažesnės taršos transporto priemonių.

Išvados

Aplinkos apsaugos departamento reidai galbūt nebe taip garsiai nuskambėjo, tačiau idėjos ir tikslai liko aktualūs. Techniniai gedimai ir mažesnė medijinė ekspozicija sumažino patikrinimų skaičių, tačiau planai dėl nuotolinės stebėsenos, sankcijų ir finansinių paskatų rodo kryptį. Lietuvos automobilių rinka adaptuojasi: mažėja dyzelio populiarumas, auga benzino, hibridų ir elektromobilių pasiūla. Vairuotojams Lietuvoje verta rūpintis savo transporto priemone, atsižvelgti į amžių ir techninę būklę bei galvoti apie ilgalaikę ekonominę ir ekologinę perspektyvą.

Autoriaus patarimas: reguliariai lankykitės sertifikuotuose servisuose, stebėkite TA išvadas ir, jei planuojate įsigyti naudotą automobilį, įvertinkite jo amžių, variklio tipą ir išmetamųjų dujų valymo sistemas. Tai padės išvengti papildomų išlaidų ir sankcijų ateityje, o kartu gerins oro kokybę jūsų mieste.