3 Minutės
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios nauji akcizų tarifai, kurie, Finansų ministerijos skaičiavimais, padidins benzino ir dyzelino kainas keliais centais už litrą. Ministerijos prognozė rodo, kad benzino litras pabrangs apie 0,06 euro, o dyzelino — apie 0,04 euro. Taip pat registruotasis žemės ūkio ir žuvininkystės dyzelinas brangs ~0,03 euro už litrą, o suskystintos automobilių dujos (LPG) — apie 0,04 euro.
Kodėl didinami akcizai?
Finansų ministerija paaiškina, kad akcizų didinimas yra priemonė stabilizuoti biudžeto pajamas ir finansuoti prioritetines sritis: Valstybės gynybos fondą, Kelių priežiūros ir plėtros programą bei Visuomenės sveikatos stiprinimo fondą. Pagal vertinimus, energiniams produktams taikomos akcizų korekcijos 2026 m. gali atnešti apie 76,9 mln. eurų papildomų pajamų, o padidinti akcizai alkoholio, tabako ir el. cigarečių skysčiui — dar ~65,9 mln. eurų.
Finansinė įtaka vairuotojams Lietuvoje
Nors keli centai už litrą skamba nedaug, Lietuvos automobilių rinka ir kasdieniai vartotojai jau jaučia poveikį: ypač didesnės degalų sąnaudos paveiks krovininio transporto bendroves, taksi ir intensyviai važiuojančius vairuotojus Vilniuje, Kaune ar kituose miestuose. Didesnis akcizų spaudimas gali paskatinti vairuotojus atidžiau vertinti transporto eksploatacijos sąnaudas ir ieškoti taupesnių sprendimų.
Ekspertų patarimai, kaip sumažinti kuro sąnaudas
„Unvero“ įkūrėjas Erikas Miliukas ir VMI specialistai rekomenduoja kelis praktinius žingsnius: vengti degalinių prie sienų ar greitkeliuose, naudotis lojalumo programomis ir nuolaidomis, žiemą rinktis sezonui pritaikytus degalus, važinėti ekonomiškai palaikant pastovų greitį, reguliariai tikrinti padangų slėgį ir vengti staigių stabdymų. VMI primena, kad iš kitų ES šalių asmeniniam naudojimui be dokumentų galima įsivežti iki 40 litrų degalų.
Degalų pirkimas užsienyje ir „degalų turizmas“
Dėl skirtingų akcizų tarifų tarp šalių, dalis Lietuvos vairuotojų ir ypač tarptautinių pervežimų sektorius jau kelia kuro piltis Lenkijoje ar kitose kaimyninėse valstybėse. Transporto bendrovės fiksuoja, kad skirtumai tapo pakankamai dideli, todėl kuro pirkimas užsienyje yra finansiškai patrauklus. Pasienio degalinės Lietuvoje registruoja mažėjančius srautus — tendencija gali sustiprėti nuo kitų metų.
Įtaka automobilių pasirinkimui ir rinkos tendencijos
Akcizų didinimas veikia ne tik degalų kainą, bet ir Lietuvos automobilių rinką: auga susidomėjimas ekonomiškais modeliais, hibridiniais automobiliais ir electric transportu (EV). Vairuotojams Lietuvoje svarbesnės tampa specifikacijos, kurios lemia realų kuro suvartojimą — variklio dydis, mišrus/miestinis degalų sąnaudų rodiklis, kuro bako talpa ir aerodinamika. Populiarūs modeliai, tokie kaip kompaktinės hečbekų ir universalių klasės automobiliai (pvz., Skoda Octavia ar Toyota Corolla šeimos atstovai), pasižymi geresniu TCO (total cost of ownership) ir tampa patrauklesni Vilniaus ar Kauno pirkėjams.
Dizainas, našumas ir rinkos pozicionavimas
Gamintojai jau reaguoja: daugiau hibridinių variklių, mažesni turbokompresoriai ir pažangesnės transmisijos bei lengvesnės konstrukcijos padeda mažinti realų kuro vartojimą. Rinkos pozicionavimas Lietuvoje dabar labiau orientuotas į taupymą — tiek dizaino, tiek techninių sprendimų prasme: vairuotojai ieško ne tik komforto, bet ir ekonomiškumo bei mažesnių eksploatacijos išlaidų.
Išvados
Akcizų augimas 2026 m. reiškia mažą, bet juntamą kuro brangimą: keli centai už litrą benzino ir dyzelino. Dėl to vairuotojai Lietuvoje gali koreguoti pirkimo įpročius, rinktis taupesnius automobilius, naudotis lojalumo programomis arba, jei tai ekonomiškai pagrįsta, pildytis degalus kaimyninėse šalyse. Lietuvos automobilių rinka greičiausiai toliau linkęs krypti į efektyvesnius sprendimus — daugiau hibridų ir EV, bei optimizuotas parkas krovininėms transporto įmonėms.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą