8 Minutės
Kasdien naudojami automobiliai slepia mikroorganizmus, kurių apie buvimą retai susimąstome. Naujas mikrobiologinis tyrimas atskleidžia, kuriose automobilio salono vietose kaupiasi daugiausia bakterijų ir kokią riziką tai gali kelti sveikatai.
Tyrimo didžioji idėja ir kodėl tai svarbu
Mikroorganizmai gyvena visur aplink mus, tačiau jų koncentracija skiriasi priklausomai nuo paviršiaus, naudojimo intensyvumo ir valymo įpročių. Siekdami įvertinti realų bakterijų kiekį automobiliuose, Scrap Car Comparison bendradarbiaudami su dr. Jonathan Cox, Aston universiteto vyresn. lektoriumi mikrobiologijos srityje, atliko eksperimentą penkiuose naudotuose automobiliuose.
Tyrimo tikslas buvo ne tik suskaičiuoti bakterijų kolonijas, bet ir palyginti salonuose rastą mikrobiologinį teršalų kiekį su įprastu namų tualeto sėdimu. Tokie palyginimai padeda visuomenei suprasti higienos prioritetus ir priimti informuotus sprendimus dėl kasdienės priežiūros.
Tyrimo metodika – kaip buvo renkami duomenys
Imtuvės buvo paimtos iš šešių esminių automobilio salono vietų naudojant sterilius vatos krapštukus, sudrėkintus fosfato buferiniu tirpalu. Kiekvienas krapštukas buvo paskleidžiamas ant agarinių plokštelių ir inkubuojamas 37°C 24 valandas, siekiant užauginti ir suskaičiuoti bakterijų kolonas.
Naudota kultūrinė terpė: Nutrient Agar (NA), kuri palaiko daugelio bakterijų augimą, ir Violet Red Bile Glucose (VRBG), selektyvi terpė Enterobacteriaceae šeimai. Po inkubacijos kolonijos buvo suskaičiuotos ir apibūdintos pagal Gram dažymo metodą, leidžiantį atlikti preliminarų identifikavimą.
Tyrimo imtinės transporto priemonės ir tualetų kontrolė
Į tyrimą įtraukti penki naudoti automobiliai skirtingo amžiaus ir naudojimo istorijos:
- Peugeot 307-SW, 17 metų, buvę gyvūnai salonuose;
- VW Golf, 5 metai, vaikų ir gyvūnų naudojamas;
- Ford Focus, 13 metų, vaikų ir gyvūnų naudojamas;
- Honda Jazz, 9 metai, vaikų ir gyvūnų naudojamas;
- Peugeot 308, 2 metai, įsigytas naudotas.
Kontrolė atlikta su dviem namų tualetais, kurie nebuvo sąmoningai išvalyti per ankstesnes 24 valandas. Tai leido palyginti salono bakterijų krūvį su kasdienio gyvenimo higienos simboliu.
Kur automobiliai užteršti labiausiai: skaičiai ir staigmenos
Tyrimo rezultatai paliko netikėtą išvadą: bagažinė buvo labiausiai bakterijomis užteršta vieta. Bendras užregistruotų bakterijų kolonijų skaičius pagal vietas buvo toks:
- Bagažinė – 1 425 bakterijų kolonijų identifikacijos;
- Vairuotojo sėdynė – 649;
- Pavarų svirtis – 407;
- Galinė sėdynė – 323;
- Skydelis priekinėje dalyje (dashboard) – 317;
- Vairas – 146.
Visi automobilių bagažinės mėginiai parodė žarnyno kilmės bakterijas. Svarbu pažymėti, kad bagažinė visuose tirtuose automobiliuose reikšmingai viršijo vidutinį tualeto užterštumą pagal bakterijų skaičių. Tai reta ir įsimintina išvada, kuri verčia permąstyti, ką dažnai dedame į bagažinę ir kaip elgiamės su maistu bei prekėmis.
Interpretacija: kodėl bagažinė tokia užteršta?
Dr. Jonathan Cox paaiškina, kad bagažinė dažnai naudojama kaip lengvai pasiekiamas sandėliukas. Dėl pirkinių maišelių naudojimo sumažėjimo ir laisvai metamų daiktų transportavimo tikimybė, ypač maisto produktų ar vaikų daiktų, padidėja kryžminio užteršimo rizika. Jei į bagažinę dedami neįvynioti vaisiai, daržovės ar kiti produktai, jie gali sąveikauti su fekalinėmis bakterijomis ir sukelti riziką per burnos-krešėjimo kelią, jei produktai vartojami be tinkamo plovimo.
.avif)
Kitos svarbios išvados apie saloną
Nors vairas tradiciškai laikomas didžiausiu kontakto tašku, jis pasirodė santykinai švarus. Tyrėjai tai sieja su padidėjusiu dezinfektantų naudojimu po COVID-19 pandemijos. Paviršiai, kurių žmonės liečia dažniau, tokie kaip vairas, dabar dažniau valomi arba dezinfekuojami, todėl bakterijų našumas sumažėjo.
Tačiau pavarų svirtis ir kelios kitos vietos dažnai lieka nepakankamai dezinfekuotos. Tyrimas parodė, kad pavarų svirtis yra užterštesnė nei tualeto nuleidimo mygtukas, o daugelyje automobilių ji buvo užterštumo lygiu prilyginta arba viršijo tualeto sėdynę. Vairuotojo sėdynėje kartais rasta fekalinių bakterijų, kas rodo, kad oro išmatų dujos ar kryžminis užteršimas per nešvarias rankas ir daiktus yra realus reiškinys.
Kokios bakterijos rasta ir ką jos reiškia sveikatai
Tyrime identifikuotos kelios reikšmingos mikroorganizmų grupės. Trumpai apie jas:
- E. coli (Escherichia coli) – žarnyno kilmės bakterijos. Dauguma E. coli štamų yra nepatogeniški, tačiau kai kurios atmainos gali sukelti apsinuodijimą maistu, viduriavimą ir vėmimą, jei maistas buvo užterštas fekalinėmis medžiagomis.
- Pseudomonas aeruginosa – plačiai paplitusi aplinkoje, bet kelianti susirūpinimą dėl infekcijų galimybės ir tam tikrų antibiotikams atsparių štamų.
- Bacillus subtilis – dažnai randama žarnyne ir kai kuriose aplinkose, paprastai nekelia grėsmės sveikiems žmonėms.
- Staphylococcus epidermidis – odos mikroflora, kuri gali sukelti infekcijas imuninę sistemą turintiems asmenims.
- Staphylococcus aureus – randama viršutiniuose kvėpavimo takuose, gali būti perduodama per kosulį ar čiaudulį. Neretai susijusi su peršalimais ir retai su pavojingesnėmis infekcijomis. Šios šeimos narys MRSA yra atsparus daugeliui antibiotikų ir yra rimtas medicininis iššūkis.
- Rhodotorula mucilaginosa – grybelinė mielė, randama aplinkoje, rečiau sukelia infekcijas tik imunosupresuotiems asmenims.
Dr. Jonathan Cox pažymi, kad nors rasta fekalinių bakterijų, tai nereiškia, jog kiekvienas automobilio įsėdimas taps infekcijos priežastimi. Reali rizika priklauso nuo bakterijų kiekio, jų patogeniškumo ir nuo to, ar žmogus sąmoningai valgo neplautą maistą po sąlyčio su užterštu paviršiumi.
.avif)
Amžiaus ir naudojimo poveikis: ar senesni automobiliai užterštinesni?
Tyrimas taip pat atskleidė aiškų ryšį tarp automobilio amžiaus ir bendro bakterijų kiekio. Senesni automobiliai dažniausiai turėjo didesnį mikroorganizmų krūvį, net jei jie buvo reguliarūs valomi. Tai rodo, kad ilgalaikė eksploatacija didina kintamų šaltinių poveikį: daugiau keleivių, gyvūnų, maisto ir daiktų pernešimo palengvina bakterijų kauptimąsi.
Dr. Cox komentuoja, kad tai logiška: kuo daugiau laiko praleidžiame automobiliu, tuo daugiau įvairių sąlygų ir objektų įvežaime į saloną. Net ir reguliariai valant, mikroorganizmai gali įsikurti audiniuose, giliuose plyšiuose ir vietose, kur vizualiai neatrodo nešvaru.
Kaip dažnai ir kaip valyti automobilį pagal mikrobiologų rekomendacijas
Nors atrastos bakterijos gali atrodyti bauginančiai, dr. Jonathan Cox ragina nesikrimsti per daug. Pagrindinė žinia yra praktinė: reikėtų labiau apsaugoti savo maistą, gerinti rankų higieną ir atkreipti dėmesį į tas vietas, kurių dažnai nepaisome.
Praktiniai patarimai valant automobilį:
- Valykite saloną taip pat dažnai kaip ir išorę. Išorės nešvarumai yra matomi ir veikia motyvaciją, bet bakterijos kaupiasi nematomai.
- Neskirstykite vizualinės švaros ir biologinės švaros. Vizualiai švarus paviršius gali būti mikrobiologiškai užterštas.
- Naudokite antibakterinį purškiklį ar servetėles kontaktinėms vietoms: pavarų svirtims, rankenėlėms, ranktūrėms, porankiams ir galinėje sėdynėje esantiems paviršiams.
- Apsvarstykite automobilio sėdynių cheminį išvalymą ar šampūnavimą kartą per sezoną, ypač jei vežate vaikų daiktus ar maistą.
- Visada nuplaukite arba dezinfekuokite rankas prieš valgant automobilyje. Nedelsiant nenudžiovintų rankų gali pernešti bakterijas tiesiai į burną su maistu.
Metodologinės pastabos ir ribotumai
Tyrimas pateikia aiškią pradžios liniją, tačiau verta pažymėti kelis ribotumus. Imtis buvo imtos tik iš penkių automobilių, todėl rezultatai negali būti tiesiogiai generalizuojami į visą automobilių flotilę. Be to, kultūrinės metodikos atskleidžia tik gyvybingas bakterijas, kurios auga ant naudojamų terpių; kai kurios mikroorganizmai gali reikalauti kitų sąlygų arba išlikti neaktyvūs ir taip likti neidentifikuoti.
Norint nustatyti konkrečią riziką sveikatai, reikėtų atlikti išsamesnius molekulinius tyrimus, nustatant tikslius štamus ir jų potencialų patogeniškumą. Nepaisant to, ši studija yra vertinga dėl savo praktinių išvadų ir indikacijų, kurias ji pateikia kasdieniam elgesiui ir valymui.
Expert Insight
Prof. dr. Lina Petrauskienė, mikrobiologė ir mokslinės komunikacijos specialistė, komentuoja rezultatus taip: drąsiai priimti šiuos duomenis kaip kvietimą keisti įpročius. Tualetas vis dar lieka simbolinis užterštumo matas, bet reali kasdienė rizika dažnai kyla iš mums artimų ir intuityviai saugių vietų, tokių kaip bagažinė ar gultai. Praktiniai sprendimai, tokie kaip reguliarus paviršių dezinfekavimas ir rankų higiena prieš valgį, drastiškai sumažina riziką.
Ji taip pat pabrėžia poreikį papildomiems tyrimams, ypač taikomiems analizuoti antibiotikams atsparių štamų buvimą automobiliuose ir jų perdavimo mechanizmus tarp žmonių ir objektų.
Išvados
Tyrimas, atliktas Aston universitete kartu su Scrap Car Comparison, atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio salonas gali būti mikrobiologiškai aktyvesnis nei įprastas namų tualetas, ypač tokiuose taškuose kaip bagažinė ir pavarų svirtis. Rezultatai nepaiso masinės panikos, bet siūlo praktinius sprendimus: dažnesnis ir biologinis valymas, atsakingas maisto tvarkymas automobilyje ir reguliarus dezinfekavimas kontaktinių paviršių.
Galiausiai, automobilio higiena yra ne tik estetika. Tai dalis kasdienės viešosios sveikatos praktikos, kuri gali sumažinti nepageidaujamų infekcijų riziką ir pagerinti kasdienio gyvenimo saugumą. Jei planuojate įsigyti naudotą automobilį, verta atlikti gilų salono valymą prieš pradedant jį naudoti.
Komentarai
bioNix
Aš pats dažnai valau automobilį, ypač kai turiu vaikus. Reguliari dezinfekcija ir rankų plovimas prieš valgį, paprasta.
turbo_mk
Ar tikrai tai paveiks kasdienę riziką? Tyrimai atlikti tik penkiuose automobiliuose, reikia daugiau duomenų.
datapulse
Wow, tikrai netikėta - bagažinė gali būti bakterijų židinys labiau už tualetą? Reikia daugiau dėmesio higienai ir maistui atskirai laikyti.
Palikite komentarą