3 Minutės
Vilniaus Molėtų plente, prie „Norfa“ prekybos centro, įrengtos dvi naujos itin greito įkrovimo stotelės, kuriose vienu metu gali įsikrauti keturi elektromobiliai. Naujos 320 kW galios kolonos leidžia priklausomai nuo automobilio specifikacijos įkrauti akumuliatorių per trumpesnį nei 30 minučių laiką, todėl tai – reikšmingas pagerinimas vairuotojams Lietuvoje, keliaujantiems tiek vietiniu, tiek tarpmiestiniu maršrutu.
Kodėl tai svarbu Lietuvos automobilių rinkai?
„Enefit“ įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis pabrėžia, kad investicijos į itin greitus įkroviklius gerina kasdienę elektromobilių naudojimo patirtį ir mažina „range anxiety“ — baimę likti be energijos kelyje. Tokių stotelių įdiegimas sostinėje, artimoje magistralei į Molėtus, praplečia infrastruktūrą tiek Vilniuje, tiek regione, kuriant patogesnes sąlygas tiek mėgstamiems miesto modeliams, tiek ilgesnėms kelionėms tarp miestų, pavyzdžiui, Vilnius–Kaunas ar Vilnius–Panevėžys maršrutuose.
Techninės charakteristikos ir praktiškumas
Įrengtos stotelės turi 320 kW bendrą galią ir aprūpintos bent dviem spartaus krovimo lizdais vienai pusei, todėl gali aptarnauti keturis automobilius vienu metu. Daugumos rinkoje populiarių elektromobilių, turinčių apie 80 kWh baterijas, krovimas nuo 0 iki 80–100 proc. lauks trumpiau nei tradicinių lėtų stotelių atveju. Tokios charakteristikos daro jas tinkamas ne tik miesto naudotojams, bet ir regioniniam keliautojų srautui.
Kainodara ir konkurencijos įtaka
Pastaruoju metu Lietuvos automobilių rinkoje stipri konkurencija tarp įkrovimo tinklų verčia mažinti kainas. „Enefit“ atstovai pažymi, kad viešų stotelių kaina gali būti itin konkurencinga: 22 kW stotelėse įkrovimas gali kainuoti nuo ~0,15 €/kWh, o 320 kW greitojo įkrovimo stotelėse – apie 0,245 €/kWh. Tuo tarpu namų įkrovimas vartotojams su biržos kainomis susietais planais rugpjūčio mėnesį vidutiniškai siekė ~0,2159 €/kWh. Tokios kainų variacijos Lietuvoje reiškia, kad viešas krovimas dažnai nėra brangesnis už namų krovimą ir kartais gali būti pigesnis, ypač pasinaudojus akcijomis.
Rinkos kontekstas: kaip tai veikia vairuotojus Lietuvoje?
Lietuvoje įkroviklių tinklas šiemet jau viršijo 300 įrenginių ir toliau sparčiai plečiasi tiek Vilniuje, tiek kituose didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Kaune. Didesnė infrastruktūra palaiko elektromobilių plėtrą Lietuvos automobilių rinkoje, didina modelių prieinamumą ir verčia gamintojus bei pardavėjus siūlyti palankesnes sąlygas pirkėjams. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo aiškią ekonominę naudą: antrąjį šių metų ketvirtį 100 km nuvažiuoti elektromobiliu vidutiniškai kainavo apie 4,99 €, kai dyzeliniu automobiliu tai buvo ~7,95 €, o benzininiu – ~9,18 €.
Specifikacijos, dizainas ir rinkos pozicija
Technologiškai 320 kW įkrovikliai palaiko plačią jungčių įvairovę ir aukštą srovę, todėl yra suderinami su daugumos šiuolaikinių EV modelių greitojo krovimo specifikacijomis. Nors stotelės pačios neturi tiesioginės įtakos automobilių dizainui ar variklių charakteristikoms, jų plėtra lemia vartotojų pasirinkimus – pirkėjai Lietuvoje labiau linkę rinktis didesnio nuotolio modelius ir greitojo krovimo palaikančius variantus, žiūrint į praktiškumą ir ilgesnes keliones. Europoje tokia tendencija taip pat matoma: greitos infrastruktūros prieinamumas skatina didesnių baterijų ir pažangesnių valdymo sistemų populiarumą.
Išvados
Naujos 320 kW „Enefit“ stotelės Molėtų plente – ne vien lokali naujiena Vilniuje, bet ir svarbus ženklas Lietuvos elektromobilių rinkos brandai. Gerėjanti įkrovimo infrastruktūra, konkurencinga kainodara ir didėjantis įkroviklių skaičius skatina tiek fizinius asmenis, tiek įmones Lietuvoje ir regionuose (tarp jų Kaune) rimtai vertinti pereitį prie elektromobilių.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą