3 Minutės
Žiemos sezonas Lietuvoje reiškia trumpėjančias dienas ir prasčiau matomus kelius – ypač Vilniuje, Kaune ir regionuose. Policija primena, kad tamsiuoju paros metu pėstieji privalo turėti atšvaitą arba kitą šviesą atspindintį elementą. Tai ne tik išvengiamo eismo įvykio priemonė: nesilaikymas gali baigtis administracine bauda nuo 20 iki 40 eurų.
Kas rodo, kad problema aktuali?
Kelių policijos pastarosios kontrolės rodo, kad dalis pėsčiųjų ir toliau nesilaiko taisyklių – pereina gatvę nepaisydami šviesoforo signalų arba būna be jokios matomumą gerinančios priemonės. 2024 m. fiksuota per 600 atvejų, kai pėstieji nebuvo matomi tamsiuoju metu, o per pirmuosius šių metų mėnesius tokių pažeidimų skaičius viršijo 400. Didesnė tikimybė susidurti su pavojinga situacija yra nuo lapkričio iki kovo, kai tamsa trunka didžiąją paros dalį.
Kaip taisyklingai dėvėti atšvaitą?
Patarimai iš specialistų
Policijos departamento rekomendacija – atšvaitą pritvirtinti tokiame aukštyje, kurį mato vairuotojų žibintai. Geriausia vieta – dešinė drabužio pusė, maždaug automobilio žibintų aukštyje. Juostiniai atšvaitai matomi geriausiai, kai uždedami ant dešinės rankos ar blauzdos.
Kombinuoti sprendimai
Einant užmiestyje ar tamsoje, rekomenduojama derinti kelis atšvaitus su ryškia liemene arba rankiniu žibintu. Atskirų gamintojų duomenys rodo, kad kokybiški atšvaitai Lietuvoje kainuoja nuo kelių dešimčių centų iki kelių eurų – nedidelė kaina, palyginti su eismo įvykio pasekmėmis.
Automobilių technologijos ir jų įtaka pėsčiųjų matomumui
Šiuolaikinėje Lietuvos automobilių rinkoje vis daugiau modelių komplektuojami su LED žibintais, adaptyviais tolimaisiais ir dienos šviesomis. Tai gerina matomumą, tačiau vairuotojams Lietuvoje dažnai tenka susidurti su prastomis oro sąlygomis – lietumi, snaigėmis ar rūku – kada atšvaitas tampa dar svarbesnis. Taip pat populiarėja ADAS (pėsčiųjų atpažinimo) sistemos, bet jos negali pakeisti pėstiesiems privalomo matomumo.
Specifikacijos ir lyginimai: kaip žibintai veikia realybėje
Automobilių žibintų charakteristikos – spindulio kampas, šviesos intensyvumas (liumenai) ir reguliavimo galimybės – tiesiogiai lemia, kiek laiko vairuotojas spės reaguoti pastebėjęs pėsčiąjį. Lietuvoje populiarios markės (pvz., Volkswagen, Toyota, Škoda) siūlo skirtingus apšvietimo sprendimus: nuo standartinių halogenų iki pilnai LED arba matricinių žibintų. Europos rinkos tendencijos rodo, kad LED sprendimai vis dažniau įtraukiami į komplektaciją net vidutinės klasės automobiliuose, tačiau tai atsispindi ir kainose bei naudotų automobilių pasiūloje.
Rinkos aspektas: kokią įtaką turi atšvaitų naudojimas?
Saugumo kultūra kelyje veikia ir automobilių pirkimo sprendimus. Lietuvos vartotojai atsižvelgia į apšvietimo technologijas perkant naują arba naudotą automobilį – geresni žibintai laikomi privalumu Vilniuje ir Kaune dėl intensyvaus eismo naktimis. Tačiau net ir turint pažangius žibintus, atsakingas elgesys pėsčiųjų pusėje (ryškūs drabužiai, keli atšvaitai) išlieka pigiausia ir veiksmingiausia prevencija.
Išvados ir rekomendacijos
Baudos tikslas – ne vien nubausti, o paskatinti sąmoningumą. Vairuotojams Lietuvoje ir pėstiesiems svarbu suprasti, kad saugesnis eismas tamsiuoju paros metu priklauso nuo paprastų priemonių: dėvėti atšvaitą, naudoti liemenę ar žibintą, o rudenį ir žiemą planuoti maršrutus vietomis, kurios yra geriau apšviestos. Tai naudinga ir Lietuvos automobilių rinkai – geresni žibintai ir saugumo sistemų populiarumas didina automobilių kainų prasidedančias investicijas, bet taip pat mažina skaudžių avarijų skaičių.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą