Darbėnų žiedas A13: pavojingą sankryžą pakeitė sauga

Palangos aplinkkelio A13 sankryža prie Darbėnų pertvarkyta į 30 m žiedą per 6 mėn. Projektas sumažino konfliktinių taškų skaičių ir pagerino saugumą — tai svarbu vairuotojams Lietuvoje ir Lietuvos automobilių rinkai.

Komentarai
Darbėnų žiedas A13: pavojingą sankryžą pakeitė sauga

3 Minutės

Palangos aplinkkelio A13 ir rajoninio kelio Nr. 2309 (Darbėnų kryptis) susikirtimas, ilgą laiką žinomas kaip viena pavojingiausių pajūrio sankryžų, per pusmetį buvo pertvarkytas į 30 m skersmens žiedinę sankryžą. Projektas įgyvendintas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (PPP) būdu, o darbų tempo spartumas ir efektyvus eismo srautų modeliavimas leido sprendimą įgyvendinti greitai ir kokybiškai.

Kodėl tai svarbu vairuotojams Lietuvoje?

Toks sprendimas ypač aktualus vairuotojams Lietuvoje: vasaros sezonu intensyvūs eismo srautai į Palangą, Šventąją ir kitas pajūrio kryptis didina riziką ir eismo incidentų skaičių. Žiedas mažina konfliktinių taškų skaičių nuo 32 iki 8, todėl ženkliai sumažinamas susidūrimų pavojus ir eismo intensyvumo svyravimai. Tai tiesiogiai pagerina saugumą tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems iš Klaipėdos ar net Latvijos.

Statistika ir būtinybė

Iki rekonstravimo Darbėnų sankryža buvo įvardyta „juodąja dėme“: 2020–2024 m. užfiksuoti 6 reikšmingi eismo įvykiai, kuriuose žuvo 2 žmonės ir dar 6 buvo sužeisti. Tokie duomenys lėmė prioritetinį sprendimą pertvarkyti sankryžą ir diegti papildomas eismo saugumo priemones.

Techninė pertvarka ir eismo nauda

Naujasis 30 m žiedas aprūpintas apšvietimu ir aiškia horizontalia ženklinimo sistema, kuri gerina matomumą vakare ir naktį. Eliminiavus kairiuosius posūkius bei tiesiojo pravažiavimo konfliktus, sumažėjo susidūrimų rizika ir pagerėjo eismo laidumas. Tai reiškia mažesnes spūstis, sklandesnį krovininio transporto judėjimą ir patogesnį manevravimą lengviesiems automobiliams.

Įtaka degalų vartojimui ir emisijoms

Žiedinės sankryžos padeda išvengti dažnų sustojimų ir greitų startų, todėl automobiliai — tiek benzininiai, tiek dyzeliniai — vidutiniškai mažiau kuro sunaudoja. Elektromobiliams (EV) žiedai taip pat palankūs, nes judėjimas be ilgo stovėjimo leidžia efektyviau naudoti regeneracinį stabdymą ir sumažinti baterijos ciklus. Tai aktualu Lietuvos automobilių rinkoje, kur EV populiarumas auga, bet vis dar priklauso nuo įkrovimo infrastruktūros prieinamumo.

Kaip pertvarka veikia skirtingas transporto priemones

Lengvieji automobiliai, universalai ir miesto SUV vairuotojams žiedas suteikia saugesnę ir prognozuojamą trajektoriją. Krovininiam transportui svarbu užtikrinti, kad žiedas būtų pakankamai erdvus bei su tinkamu išlyginimu, todėl projekto metu atsižvelgta į eismo intensyvumą ir sunkiasvorių transporto priemonių poreikius. Autobusams bei žemės ūkio technikai numatyti patogūs įvažiavimo kampai ir ramaus judėjimo juostos.

Vairuotojų elgsena ir modernios saugos sistemos

Žiedinė sankryža sumažina priklausomybę nuo individualios vairuotojų sąmonės, bet nauja infrastruktūra geriau dera su aktyviomis saugos sistemomis (AEB, ESP, vairavimo pagalbos sistemos). Lietuvos automobilių rinkoje vis dažniau parduodami modeliai su šiomis funkcijomis — tai reiškia, jog vairuotojams Vilniuje, Kaune ar pajūryje nauja infrastruktūra suteiks papildomą saugumo sluoksnį.

Rinkos ir kainų kontekstas: ką tai reiškia pirkėjams

Infrastruktūros gerinimas stiprina transporto sistemos patikimumą, o tai ilgainiui veikia ir Lietuvos automobilių rinką: mažesnės eksploatacijos sąnaudos bei geresnis kelio prieinamumas gali skatinti didesnę naujų ir naudotų automobilių paklausą pajūrio regionuose. Nors Lietuvoje pastaraisiais metais naudotų automobilių kainos kilo, investicijos į saugesnę kelių infrastruktūrą didina vartotojų pasitikėjimą — ypač šeimoms ir turistams planuojant keliones automobiliu.

Ateities planai

Kitas žingsnis — kitų metų pavasarį suplanuota dar vienos juodosios dėmės pertvarka ties 36,4 km kelio, kur dabar keturšalė sankryža bus transformuota į žiedinę. Tokie projektai rodo nuoseklų „Via Lietuva“ darbą modernizuojant kelių tinklą ir mažinant avaringiausias vietas.

„Via Lietuva“ prižiūri daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, todėl šie sprendimai tiesiogiai prisideda prie šalies mobilumo gerinimo — nuo kasdienio važiavimo Vilniuje ir Kaune iki poilsinių kelionių pajūryje.

Šaltinis: bilis

Palikite komentarą

Komentarai