3 Minutės
Vilniaus savivaldybė pranešė, kad rengia Šiaurinės gatvės tiesimo projektą, o preliminarus statybų startas gali prasidėti 2028 m. I ketvirtį. Projektas suskaldė vilniečius: dalis gyventojų palaiko naują arteriją kaip sprendimą miesto spūsčių mažinimui, kiti – priešinaisi, dėl neigiamo poveikio Šeškinės ozo žaliosioms zonoms ir gyvenimo kokybei. Šeškinės Ozo bendruomenė 2025 m. gruodį LR Seimo Aplinkos komitetui bei aplinkos ministrui perdavė apie 8 000 gyventojų parašų, reikalaujant projektą stabdyti.
Gyventojų argumentai ir aplinkosauga
Bendruomenės teigimu, šešių eismo juostų gatvė kertų tankiai apgyvendintus Šeškinės ir Fabijoniškių mikrorajonus, naikintų likusias žaliąsias erdves ir didintų triukšmą bei taršą. Vienas iš pagrindinių protestų punktų – nepakankamas poveikio aplinkai vertinimas ir projekto dalijimas etapais, kas, pasak gyventojų, leistų vengti platesnių vertinimų. Dėl to dalis gyventojų ragina paskelbti visą Šeškinės ozo teritoriją valstybės saugoma draustine.
Ką reiškia Šiaurinė gatvė vairuotojams Lietuvoje?
Vairuotojams Vilniuje nauja gatvė gali reikšti tolygesnį transporto srautų paskirstymą: Fabijoniškės, Pašilaičiai, Justiniškės ir Šeškinė gautų geresnį jungimą su Vakarinio aplinkkelio dalimis, o pagrindinės miesto arterijos trumpam atlaisvėtų. Tačiau platesnės gatvės dažnai didina automobilizmo potraukį („induced demand“), todėl ilgainiui eismo intensyvumas gali net padidėti – svarbu derinti infrastruktūros plėtrą su viešojo transporto ir dviračių tinklų stiprinimu.
Įtaka degalų vartojimui ir emisijoms
Trumpesnės kelionės su mažesnėmis spūstimis sumažina kuro sąnaudas ir išmetamą CO2 kiekį. Tačiau jei gatvė paskatins daugiau kelionių automobiliu, tai Lietuvos automobilių rinkai gali reikšti didesnį benzino ir dyzelino poreikį, kol Lietuva neperžengs į platesnį elektrinių transporto priemonių naudojimą.
Transporto ir automobilių rinkos kontekstas
Lietuvos automobilių rinka pastaraisiais metais rodo didėjančią naudotų automobilių importo svarbą (daugiausia iš Vokietijos), elektrinių ir hibridinių modelių poreikį, o kainos – tiek naudotų, tiek naujų – auga. Vilniaus spūsčių mažinimas gali paveikti pirkėjų prioritetus: miestiečiai, kurie dabar renkasi kompaktiškus automobilius ar hibridus dėl miesto sąlygų, gali pradėti reikalauti daugiau universalumo ir patogumo, jeigu kelionės taps greitesnės. Kaune ir kitur Lietuvoje panašios tendencijos: regionuose populiarūs praktiški SUV ir universalai, kuriems geresnė susisiekimo infrastruktūra suteikia pridėtinės vertės.
Automobilių specifikacijos, dizainas ir veikimas mieste
Mieste svarbūs kompaktiškumo, ekonomiškumo ir geros manevringumo rodikliai. Elektrinių automobilių baterijų efektyvumas spūstyse mažėja dėl dažnų stabdymų ir šildymo/vėsinimo poreikių, todėl miestui reikalinga įkrovimo tinklo plėtra. Populiarios markės Lietuvoje – Volkswagen, Toyota, Škoda – siūlo modelius, atitinkančius šiuos poreikius; Europos rinka siūlo daug hibridų ir B-segmentų miestinių modelių, kurie populiarūs ir Lietuvos vairuotojams.
Galimi sprendimai ir kompromisai
Svarbu derinti infrastruktūros plėtrą su žaliosiomis politikomis: miesto planuotojai turėtų užtikrinti tinkamus poveikio aplinkai vertinimus, kompensacines želdinimo priemones ir viešojo transporto stiprinimą. Toks balansavimas leistų spręsti spūstis Vilniuje ir kartu saugoti vertingas miesto gamtines zonas.
Šiaurinės gatvės klausimas yra daugiau nei statyba – tai diskusija apie tai, kokį miestą nori turėti Lietuva, kaip keičiasi Lietuvos automobilių rinka ir ką reiškia patogumas vairuotojams Lietuvoje bei viešasis interesas.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą