7 Minutės
Skaitmeninis Ferrari? Ne – Alfa Romeo hiperautomobilis CGI vaizduotėje
Internete pasirodė įspūdingas skaitmeninis konceptas, kuris puikiai perteikia Alfa Romeo lenktyninę sielą ir jau lyginamas su Pagani, Koenigsegg ar Bugatti. Jungtinėje Karalystėje gyvenančio dizainerio Max Shkinder (anksčiau dirbusio McLaren) sukurtas renderis įsivaizduoja galimą Alfa Romeo flagmaną: agresyvios proporcijos, drugelių tipo durys ir lengvai atpažįstamas „scudetto“ grotelių siluetas leidžia suprasti ženklą net be atskiro autorystės paminėjimo. Koncepcija demonstruoja ne tik estetinius sprendimus, bet ir idėjas apie aerodinamiką, medžiagas bei pozicionavimą rinkoje.
Koncepto laikas taip pat yra reikšmingas. Alfa Romeo pardavimai pasauliniu mastu kol kas nevisiškai stabilūs – kompanija susiduria su sunkumais Jungtinėse Valstijose ir tuo pat metu mato padidėjusią paklausą kai kuriose Europos rinkose, kur padėjo naujas įvesta žemesnės klasės krosoverio modelio Alfa Romeo Junior debiutas. Tokio fono sąlygomis „halo“ klasės automobilio koncepcija sujungia dvi kryptis: prekės ženklo mistifikavimą ir diskusiją, ar prabangios markės turėtų siekti akį traukiančių superautomobilių, ar koncentruotis į apimtis generuojančius modelius, kurie užtikrina stabilias pajamas ir platinimo tinklo tvarumą.
Ką parodo CGI — ir ko jis nerodo
Shkinderio vizualizacijos pateikia žemą, išskaptuotą siluetą ir dizaino kalbą, kuri linksta į 33 Stradale estetiką, bet pakelia agresyvumo lygį dar aukščiau. Matomi elementai pateikia aiškią žinutę apie sportinius tikslus ir vizualinę dramą, tačiau trūksta techninių detalių, kurios leistų patikimai nuspėti realius parametrus. Konkrečiau, renderiuose akcentuojamos ratų arkos, agresyvios linijos, žemas priekinis rėmas ir akcentuota oro valdymo logika, kuri estetiškai perteikia siekį didinti prispaudžiamąją jėgą bei stabilumą dideliu greičiu.
- Išraiškingas Alfa „scudetto“ nosis įintegruota į aštriai kontūruotą priekį
- Didelės intakų angos ir aerodinaminis skulptūriškumas, kuris nurodo į prispaudžiamosios jėgos (downforce) akcentavimą
- Drugelių tipo durys ir galinės dalies proporcijos, kurios suponuoja vidurinį variklio išdėstymą
- Anglies pluošto paviršiai ir matomi aero elementai, derinami į hiperautomobilio klasės paketą
Renderiuose nėra interjero vaizdų, techninių specifikacijų ar patvirtinimo dėl pavaraus išdėstymo. Tai palieka atviras kelias įvairioms alternatyvoms: aukštų sūkių vidaus degimo varikliui, hibridinei jėgainės konfigūracijai, įkraunamam hibridui (PHEV) arba visiškai elektrinei architektūrai (EV). Kiekviena iš šių technologinių krypčių turi savų kompromisų: tradicinis aukštų apsukų V8/V12 gali suteikti autentišką garsą ir emocinę vertę, tačiau hibridiniai sprendimai užtikrina inercijos mažinimą per papildomą elektrinę trauką ir geresnį trasos tempą, o visiškai elektriniai variantai pasižymi iškartine trauka, bet didesniu baterijų svoriu ir kitokia svorio paskirstymo bei aušinimo logika.
Žvelgiant į galimą dinamiką, stilistika siunčia signalą apie mašiną, kuri būtų nukreipta į egzotinių hiperautomobilių standartus: lengvas konstrukcijas, ekstrėmią aerodinamiką ir trasai pritaikytą dinaminių savybių paketą. Tokiu atveju tikėtinas sprendimas būtų monokokas arba struktūra iš anglies pluošto, aktyvūs aero elementai (judančios dalys difuzoriuje ir sparnuose), pažangios amortizacijos sistemos ir stabdymo technologijos, skirtos suderinti didelę galią su valdomumu ir saugumu aukščiausiu lygiu.
Dizainas ir rinkos pozicionavimas — halo ar rizika?
Tokio tipo „halo“ hiperautomobilis Alfa Romeo galėtų atlikti daugiau nei tik generuoti antraštes: jis gali formuoti ir keisti vartotojų bei entuziastų suvokimą apie prekės ženklą. Dramatiškas flagmanas sustiprintų italų meistriškumo ir sportinės tradicijos įvaizdį, galėtų pateisinti aukštesnes kainas visoje modelių gamoje ir suteikti prestižo kasdieniams modeliams. Tai gali reikšti geresnį keliamąją galią prekės ženklo įvaizdžio dizaine, reklamoje ir rinkodaros kampanijose.
Tačiau reikia atsiminti, kad tokių automobilių kūrimo sąnaudos yra itin didelės: inžinerija, prototipų bandymai, homologacija bei riboto leidimo gamyba reikalauja reikšmingų investicijų ir rizikos tolerancijos. Be to, dėmesio nukreipimas į „halo“ projektus gali užgožti prioritetą plėtoti didesnės apimties, pelningesnius krosoverius ar sedanus, kurie kartais yra būtini tam, kad padidintų pardavimų mastą ir stabilizuotų finansinius rodiklius grupės lygiu, tokioje milžiniškoje organizacijoje kaip Stellantis.
Šiuo metu Stellantis rezultatų Jungtinėse Valstijose rodikliai atskirai rodo silpnumą kelioms markėms, o Alfa Romeo fiksuoja reikšmingus pristatymų sumažėjimus JAV tuo tarpu Europoje matyti augimas, kurį dalinai lėmė prieinamesnis Junior modelis. Tokia padalinta situacija kuria argumentų tiek už investicijas į patrauklų, bet mažo tiražo „halo“ automobilį (kuris stiprina įvaizdį), tiek už prioritetą prieinamų, didelės apimties krosoverių plėtrą, kuri greičiau atneštų pajamas ir pagerintų rinkos dalį.
„Hiperautomobilis gali tapti prekės ženklo vizitine kortele — tačiau jis turi būti palaikomas aiškia produktų ir verslo strategija“, — sako vienas pramonės analitikas. „Priešingu atveju tai lieka gražiu brošiūros pavyzdžiu be reikšmingo komercinio grąžos potencialo.“ Toks požiūris pabrėžia, kad sėkmė priklauso ne tik nuo dizaino, bet ir nuo kainodaros, gamybos masto, klientų aptarnavimo modelio ir ilgaamžiškumo planų — pavyzdžiui, serviso prieinamumo ir riboto serijinio modelio palaikymo.
Kaip jis palyginamas su tikraisiais hiperautomobiliais
Vizualiai Shkinderio koncepcija bando patekti į tą pačią siekiamybės sritį kaip Pagani ar Koenigsegg: individualizuota kėbulo forma, ekstremalios proporcijos ir aiškus dėmesys aerodinaminiam dizainui. Tačiau techniniu požiūriu, tokiai lyčiai prilygti reiškia ne tik dramatinį dizainą — reikia ir specialiai kurtų jėgainių, unikalaus medžiagų sprendimo, pažangios elektronikos, aktyvios aerodinamikos ir itin ribotų gamybos serijų. Visa tai ženkliai padidina vieneto savikainą ir įvaizdžio išlaikymo sudėtingumą.
Jei Alfa Romeo imtųsi realaus projekto, įkvėpto šio CGI, reikėtų apsispręsti: ar sutelkti dėmesį į aukščiausią našumą trasoje (koncentruojantis į lengvą konstrukciją, didelę galios ir masės santykį bei pažangią aerodinamiką), ar naudoti automobilį kaip elektrifikuotą dizaino pareiškimą, demonstruojant technologinius sprendimus ir žalią įvaizdį. Abi kryptys turi savo privalumų: pirmoji daugiau traukia tradicinius kolekcininkus ir entuziastus, tikintis rekordinių rezultatų, o antroji gali labiau rezonuoti su dabarine ekologine ir reguliacine aplinka, ypač Europoje, kur griežtesnės emisijų normos ir vartotojų nuostatos greičiau skatina elektrifikaciją.
Techniniai reikalavimai, kurie lemtų palyginamumą su Pagani ir Koenigsegg, apimtų:
- Dizaineris: Max Shkinder (buvęs McLaren) — tai tik skaitmeninis koncepcijos vaizdas
- Stiliaus užuominos: pagarbos prisilietimas prie 33 Stradale, scudetto grotelės, drugelių tipo durys
- Pavaros sistema: nenurodyta — tai atveria kelią ICE, hibridui, PHEV arba EV sprendimams
- Rinkos klausimas: halo superautomobilis prieš apimtis kuriančią atkūrimo strategiją
Praktiškai, konkuravimas su Pagani ar Koenigsegg reikalautų ir tokio lygio paslaugų tinklo, individualizacijos galimybių klientams ir po-pardaviminės priežiūros, kurie yra brangūs palaikyti. Taip pat reikalingi ir pardavimo kanalai bei komunikacija, nukreipta į ribotų serijų klientų bazę — kolekcionierius, investuotojus ir aukštos klasės automobilių entuziastus, kurie paruošti mokėti aukštą kainą už unikalumą ir atlikimą. Tai ne tik produktas; tai ir patirtis, istorija bei ilgalaikė vertė.
Ar šis renderis paskatins Alfa Romeo žengti link tikro hiperautomobilio ar tiesiog sukels dar vieną bangą diskusijų gerbėjų bendruomenėje, jis jau pasiekė vieną tikslą: priminti entuziastams, kad šis prekės ženklas vis dar turi stiprią emocinę vertę. Tikrasis sprendimas Alfa ir Stellantis lyderiams yra strateginis: investuoti į antraštes generuojantį flagmaną, kuris galėtų atstatyti spindesį ir suteikti prestižo, ar sutelkti dėmesį į prieinamus modelius — krosoverius ir kitus didelės apimties gaminius — kurie užtikrintų nuoseklų pardavimų augimą ir ilgalaikį stabilumą.
Ką manote jūs — ar Alfa Romeo turėtų siekti hiperautomobilio „halo“ efekto, ar geriau stiprinti rinkos dalį per prieinamus krosoverius ir tokiu būdu atkurti pardavimų apimtis bei finansinį stabilumą?
Šaltinis: autoevolution
Komentarai
V8rider
Man tai atrodo gera pusiausvyra: halo gali pakelti prestižą, bet didelės apimties krosoveriai užtikrina pajamas. svarbu aiški strategija ir kainodara.
Domas
Ar Alfa tikrai reikia halo automobilio? CGI atrodo įspūdingai, bet trūksta techninių detalių, ar tai taps realiu projektu, ar tik dizaino piešiniu?
Palikite komentarą