4 Minutės
Lietuva žengė svarbų žingsnį autonominio vairavimo kryptimi, tačiau šalies vairuotojų ir keleivių pasitikėjimas automobiliais be vairuotojo kol kas išlieka atsargus. Nors technologijos sparčiai artėja prie kasdienio naudojimo, nauja apklausa rodo, kad beveik kas antras Lietuvos gyventojas tokioje transporto priemonėje nesijaustų saugiai.
Lietuva – tarp pažangiausių, bet gyventojai dar abejoja
Lietuva neseniai tapo antrąja Europos valstybe po Nyderlandų, kurioje atsivėrė galimybės naudoti pažangią „Tesla“ autonominio vairavimo technologiją. Tai svarbus signalas, kad šalies kelių ir reguliavimo aplinka pamažu prisitaiko prie naujos kartos transporto sprendimų. Vis dėlto technologinis pasirengimas dar nereiškia, kad visuomenė jau pasiruošusi patikėti automobilio valdymą kompiuterinėms sistemoms.
„Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, visiškai saugiai automobilyje be vairuotojo jaustųsi tik 11 proc. Lietuvos gyventojų. Dar 38 proc. respondentų nurodė, kad tokia technologija pasitikėtų tik iš dalies. Tuo metu 45 proc. apklaustųjų pripažino, jog autonominiame automobilyje nesijaustų saugūs.
Šie rezultatai atskleidžia aiškų atotrūkį tarp technologijų plėtros ir žmonių pasirengimo jas priimti. Automobilių gamintojai bei technologijų bendrovės nuolat tobulina vairuotojo pagalbos ir autonominio vairavimo sistemas, tačiau daliai visuomenės vis dar sudėtinga priimti mintį, kad kritinius sprendimus kelyje galėtų priimti ne žmogus, o dirbtiniu intelektu paremta sistema.
Pasitikėjimui reikia laiko
„Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas tokį gyventojų atsargumą vertina kaip natūralų. Jo teigimu, naujoms technologijoms įsitvirtinti reikia ne tik techninio patikimumo, bet ir laiko, per kurį žmonės pripranta prie pasikeitusios kasdienybės.
V. Gurskas primena, kad panašiai visuomenė reagavo ir į pavežėjimo platformų atsiradimą. Prieš keliolika metų daugeliui atrodė neįprasta sėsti į nepažįstamo žmogaus automobilį, tačiau šiandien tokios paslaugos yra tapusios įprasta miesto gyvenimo dalimi. Jo vertinimu, autonominių automobilių priėmimas taip pat gali vykti palaipsniui, kai technologijos taps geriau suprantamos ir dažniau matomos realiame eisme.
Saugumo informacija keičia požiūrį
Apklausa parodė, kad gyventojų nuomonė apie autonominį transportą nėra visiškai nusistovėjusi. Respondentams pateikus informaciją, kad autonominiai automobiliai teoriškai galėtų iki 80 proc. sumažinti eismo įvykių ir žūčių skaičių, požiūris į šią technologiją tapo pastebimai palankesnis.
Sužinojus apie galimą poveikį eismo saugumui, saugiai automobilyje be vairuotojo jaustųsi jau 31 proc. apklaustųjų. Skeptiškai nusiteikusių gyventojų dalis tokiu atveju sumažėtų beveik tris kartus – nuo 45 proc. iki 16 proc.
Pasak V. Gursko, tai rodo, kad autonominio transporto ateitį lems ne vien technologinė pažanga. Ne mažiau svarbus bus ir visuomenės informavimas: kuo aiškiau žmonėms bus paaiškinta, kaip veikia autonominio vairavimo sistemos ir kokią naudą jos gali suteikti eismo saugumui, tuo didesnė tikimybė, kad pasitikėjimas šiomis technologijomis augs.
Visiškai autonominis transportas dar nėra kasdienybė
Nors Lietuvoje jau atsiranda galimybių naudoti pažangias autonominio vairavimo funkcijas, ekspertai pabrėžia, kad dabartinės sistemos neturėtų būti tapatinamos su visiškai savarankiškai važiuojančiais automobiliais. Šiandien vairuotojas vis dar išlieka atsakingas už transporto priemonės valdymą ir turi būti pasirengęs bet kurią akimirką perimti kontrolę.
V. Gursko teigimu, tikrieji iššūkiai prasidės tada, kai automobilyje apskritai nebeliks vairuotojo. Tokiu atveju reikės aiškiai atsakyti į daugybę klausimų: kas būtų atsakingas eismo įvykio metu, kaip turėtų būti taikomos draudimo taisyklės ir kokiu būdu kelių eismo taisyklės būtų pritaikytos transporto priemonėms, kurias valdo ne žmogus.
Šiuo metu Lietuvoje tokia teisinė bazė dar nėra iki galo suformuota, todėl autonominio transporto plėtra priklausys ne tik nuo automobilių gamintojų ar programinės įrangos kūrėjų, bet ir nuo reguliavimo sprendimų.
Masinis proveržis prognozuojamas tik ateityje
Tarptautinės prognozės taip pat rodo, kad visiškai autonominiai lengvieji automobiliai dar ilgai nebus dominuojantis reiškinys keliuose. Skaičiuojama, kad iki 2035 metų pilno autonominio vairavimo galimybes turės tik apie 4 proc. naujų lengvųjų automobilių.
Kiek spartesni pokyčiai numatomi sunkiojo transporto sektoriuje. Prognozuojama, kad Europoje maždaug ketvirtadalis naujų sunkvežimių iki to laiko jau galėtų būti autonominiai. Vis dėlto ir šiuo atveju kalbama apie palaipsnę transformaciją, o ne staigų viso transporto parko pasikeitimą.
V. Gurskas pabrėžia, kad artimiausiu metu nereikėtų tikėtis masinio persėdimo į automobilius be vairuotojų. Autonominis vairavimas Lietuvoje jau tampa realia tema, tačiau jo kasdienis ir platus naudojimas, tikėtina, bus kelių dešimtmečių, o ne kelerių metų klausimas.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą