Lietuviai skeptiškai vertina automobilius be vairuotojo

Lietuva atvėrė kelią pažangiai „Tesla“ autonominio vairavimo technologijai, tačiau apklausa rodo, kad beveik pusė gyventojų automobiliu be vairuotojo nesijaustų saugiai.

Lietuviai skeptiškai vertina automobilius be vairuotojo

3 Minutes

Lietuva tapo antrąja Europos šalimi po Nyderlandų, sudariusia sąlygas pažangiai „Tesla“ autonominio vairavimo technologijai. Tai svarbus žingsnis autonominio transporto link, tačiau vairuotojo dalyvavimas prie vairo kol kas išlieka būtinas. Nepaisant technologinio proveržio, visuomenės nuomonė rodo aiškų atsargumą: „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad beveik pusė gyventojų nesijaustų saugiai važiuodami automobiliu be vairuotojo.

Pasitikėjimas technologija auga lėčiau nei pati technologija

Apklausos duomenys rodo, kad visiškai saugiai autonominiame automobilyje jaustųsi tik 11 proc. Lietuvos gyventojų. Dar 38 proc. respondentų nurodė, kad tokioje transporto priemonėje jaustųsi tik iš dalies saugiai, o 45 proc. tiesiai įvardijo nepasitikėjimą šia technologija.

Vis dėlto rezultatai leidžia manyti, kad visuomenės požiūris dar nėra galutinai susiformavęs. Gyventojų nusiteikimas akivaizdžiai keistųsi, jei jie gautų daugiau informacijos apie autonominio transporto naudą. Sužinojus, kad autonominiai automobiliai teoriškai galėtų sumažinti eismo įvykių ir žūčių skaičių iki 80 proc., saugiai juose jaustųsi jau 31 proc. apklaustųjų, o nepasitikinčiųjų dalis sumažėtų nuo 45 proc. iki 16 proc.

Pokyčiams reikia ne tik technologijų, bet ir įpročių kaitos

„Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas pabrėžia, kad autonominio transporto plėtra priklausys ne vien nuo inžinerinių sprendimų ar programinės įrangos pažangos. Ne mažiau svarbu, kaip greitai visuomenė prisitaikys prie naujos automobilio sampratos ir atsisakys ilgai galiojusių įpročių.

„Technologijų pažanga nebūtinai reiškia, kad visuomenė joms pasirengusi tokiu pačiu tempu. Žmonėms reikia laiko priprasti prie naujų sprendimų ir jais pradėti pasitikėti. Tą jau matėme su pavežėjimo platformomis – prieš penkiolika metų daugeliui atrodė neįprasta sėsti į nepažįstamo žmogaus automobilį, o šiandien tai yra kasdienis pasirinkimas. Panašiai, tikėtina, keisis ir požiūris į autonominį transportą“, – teigia V. Gurskas.

Vien pažangos neužtenka – reikės aiškaus reguliavimo

Nors Lietuva jau atvėrė kelią pažangiai „Tesla“ autonominio vairavimo technologijai, tai dar nereiškia, kad šalis pasirengusi visiškai autonominiam transportui. Pasak eksperto, didžiausi iššūkiai prasidės tada, kai automobilyje apskritai nebeliks vairuotojo, o atsakomybė turės būti apibrėžta kitaip nei įprastai.

„Pirmajam žingsniui esame pasirengę, tačiau visai kelionei – dar ne. Šiuo metu neturime teisinės bazės, kuri aiškiai reglamentuotų atsakomybę, draudimą ar eismo taisykles situacijose, kai automobilyje nebelieka vairuotojo“, – pažymi V. Gurskas.

Jo teigimu, būtent aiškus reguliavimas taps vienu svarbiausių veiksnių, formuosiančių visuomenės pasitikėjimą naujomis mobilumo technologijomis.

Visiškai autonominiai automobiliai masiškai neįsitvirtins dar ilgai

Ekspertas taip pat ragina atskirti pažangias vairuotojo pagalbos sistemas nuo tikro visiško autonomiškumo. Šiuo metu kalbama apie sprendimus, kuriuose žmogus prie vairo vis dar išlieka atsakingas už automobilio valdymą. Tuo tarpu automobiliai, kuriuose vairuotojo visai nebereikės, platesniu mastu gali pasirodyti tik po 20–30 metų.

Tarptautinės prognozės rodo, kad šis perėjimas bus laipsniškas. Iki 2035 metų tik apie 4 proc. naujų lengvųjų automobilių turės pilno autonominio vairavimo galimybes.

„Dažnai įsivaizduojame, kad vieną dieną visi tiesiog persėsime į automobilius be vairuotojų, tačiau realybėje pokytis bus kur kas nuoseklesnis. Tikėtina, kad pirmiausia autonominis transportas sparčiau įsitvirtins sunkiojo transporto segmente, kur darbo jėgos kaštai sudaro reikšmingą išlaidų dalį. Prognozuojama, kad iki 2035 metų maždaug ketvirtadalis naujų sunkvežimių Europoje jau bus autonominiai, o tik vėliau ši technologija masiškiau persikels į asmeninių automobilių rinką“, – sako V. Gurskas.

Taigi Lietuvos žingsnis „Tesla“ autonominio vairavimo kryptimi rodo techninę pažangą, tačiau visuomenės pasitikėjimas, teisinis reguliavimas ir platesnis technologijos pritaikymas dar tik formuojasi. Kol kas akivaizdu viena – kelias į automobilį be vairuotojo bus ilgesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Leave a Comment

Comments

No comments yet.