6 Minutės
Lietuva tapo antrąja šalimi Europoje po Nyderlandų, atvėrusia kelią pažangiai „Tesla“ autonominio vairavimo technologijai. Tai svarbus signalas visai Lietuvos automobilių rinkai, kuri pamažu artėja prie modernesnių pagalbinių sistemų ir automatizuoto vairavimo sprendimų. Vis dėlto nauja apklausa rodo, kad vairuotojams Lietuvoje šis pokytis kelia daugiau klausimų nei entuziazmo.
„Citadele“ banko užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik pusė šalies gyventojų nesijaustų saugiai važiuodami automobiliu be vairuotojo. Tai rodo aiškų atotrūkį tarp technologinės pažangos ir visuomenės pasirengimo ją priimti. Tuo metu tokie miestai kaip Vilnius ar Kaunas, kur jau dabar aktyviai išbandomi išmanesni mobilumo sprendimai, gali tapti svarbiausia naujų technologijų adaptacijos aikštele.
Ką rodo apklausa: saugumo jausmas vis dar ribotas
Visiškai pasitikinčiųjų – tik mažuma
Remiantis apklausos duomenimis, visiškai saugiai autonominiame automobilyje be vairuotojo jaustųsi tik 11 proc. Lietuvos gyventojų. Dar 38 proc. teigė jaustųsi saugiai tik iš dalies, o net 45 proc. pripažino tokiu transportu nepasitikintys. Tokie skaičiai aiškiai parodo, kad Lietuvoje autonominis automobilis kol kas labiau siejamas su ateitimi nei su kasdienybe.
Vis dėlto gyventojų nuomonė nėra akmenyje iškalta. Apklausos rezultatai parodė, kad informacija apie galimą naudą stipriai keičia požiūrį. Sužinoję, kad autonominiai automobiliai teoriškai galėtų iki 80 proc. sumažinti eismo įvykių ir žūčių skaičių, saugiai juose jaustųsi jau 31 proc. respondentų, o nepasitikinčiųjų dalis susitrauktų nuo 45 proc. iki 16 proc.
Technologija yra viena, bet pasitikėjimas – visai kas kita
„Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas pabrėžia, kad autonominio transporto sėkmė priklausys ne tik nuo programinės įrangos, jutiklių ar dirbtinio intelekto, bet ir nuo to, kaip greitai visuomenė prisitaikys prie naujos realybės. Jo teigimu, Lietuvos vairuotojai jau yra matę panašių pokyčių kitose srityse.
„Technologijų pažanga nebūtinai reiškia, kad joms tokiu pat tempu pasirengusi ir visuomenė. Žmonėms reikia laiko priprasti prie naujų sprendimų ir pradėti jais pasitikėti. Tai jau matėme su pavežėjimo platformomis – prieš penkiolika metų daugeliui atrodė neįprasta sėsti į nepažįstamo žmogaus automobilį, o šiandien tai yra kasdienis pasirinkimas“, – sako V. Gurskas.
Tokie pokyčiai ypač svarbūs Lietuvos automobilių rinkai, kur pirkėjai paprastai yra atsargesni nei Vakarų Europoje. Perkant naują ar naudotą automobilį Lietuvoje, dažnai vertinamas ne tik technologijų kiekis, bet ir jų patikimumas, aptarnavimo kaštai bei ilgalaikė vertė. Dėl to autonominio vairavimo sprendimai pirmiausia turės įrodyti savo naudą praktikoje.
Ne visi „autopiloto“ sprendimai reiškia tikrą autonomiją
Vairuotojo pagalba dar nėra visiškai savarankiškas važiavimas
Nors Lietuva neseniai prisijungė prie šalių, kurios atvėrė kelią pažangiai „Tesla“ autonominio vairavimo technologijai, tai nereiškia, kad keliuose jau netrukus važinės visiškai be žmogaus valdomi automobiliai. Kaip pažymi ekspertas, svarbu skirti pažangias vairuotojo pagalbos sistemas nuo tikro autonominio transporto.
Šiuolaikiniai automobiliai jau siūlo adaptyvią kruizo kontrolę, eismo juostos palaikymą, automatinį stabdymą ar parkavimo asistentus. Tačiau net ir šios sistemos dažniausiai veikia tik kaip pagalbinės priemonės, o atsakomybė vis tiek tenka vairuotojui. Būtent todėl Lietuvos keliuose kol kas kalbame apie išmanų vairavimą, o ne apie visišką jo atsisakymą.
Kodėl stabdo ne tik technologija, bet ir teisė
V. Gursko teigimu, didžiausias iššūkis prasidės tada, kai automobilyje apskritai nebeliks vairuotojo. Tokiai sistemai reikės aiškios teisinės bazės, reglamentuojančios atsakomybę avarijų atveju, draudimo modelius, eismo taisykles bei gamintojų įsipareigojimus. Šiandien Lietuvoje to dar nėra pakankamai aiškiai apibrėžta.
„Pirmajam žingsniui esame pasirengę, tačiau visai kelionei – dar ne. Šiuo metu neturime teisinės bazės, kuri aiškiai reglamentuotų atsakomybę, draudimą ar eismo taisykles situacijose, kai automobilyje nebelieka vairuotojo“, – aiškina ekspertas.
Toks reguliavimo trūkumas aktualus ir platesniame Europos kontekste. Nors kai kurios ES rinkos juda sparčiau, Lietuva, kaip ir dauguma regiono valstybių, pirmiausia turi sutvarkyti saugumo, sertifikavimo ir draudimo klausimus. Tai lems, kada autonominiai automobiliai taps ne tik technologine naujove, bet ir praktišku pasirinkimu.
Kada autonominiai automobiliai taps kasdienybe?
Pokytis vyks lėčiau, nei tikimasi
Pasak eksperto, visiškai autonominis transportas Lietuvoje ir visoje Europoje dar nėra artimiausių metų klausimas. Jis mano, kad platesnio masto plėtra gali užtrukti 20–30 metų. Tai reiškia, kad dabartiniai pirkėjai, ieškantys naujo automobilio Vilniuje, Kaune ar kituose miestuose, dar ilgai rinksis klasikinius modelius su pažangiomis pagalbinėmis sistemomis, o ne visiškai savarankiškai važiuojančias transporto priemones.
Tarptautinės prognozės taip pat rodo laipsnišką vystymąsi. Skaičiuojama, kad iki 2035 metų tik apie 4 proc. naujų lengvųjų automobilių turės pilno autonominio vairavimo galimybes. Kitaip tariant, rinkos transformacija bus nuosekli, o ne staigi.
Kur autonomija gali įsitvirtinti pirmiausia?
Ekspertai dažnai pabrėžia, kad pirmasis masiškesnis autonominio transporto augimas gali įvykti ne lengvųjų automobilių, o sunkiojo transporto segmente. Šiame sektoriuje darbo jėgos kaštai sudaro didelę išlaidų dalį, todėl automatizacija gali greičiau atsipirkti. Be to, logistikos koridoriai, ilgi maršrutai ir aiškiau apibrėžtos sąlygos leidžia lengviau testuoti technologiją.
Prognozuojama, kad iki 2035 metų maždaug ketvirtadalis naujų sunkvežimių Europoje gali būti autonominiai. Tik vėliau ši technologija, tikėtina, plačiau persikels į asmeninių automobilių segmentą. Tai svarbi žinia ir Lietuvos automobilių rinkai, kur logistikos įmonės, transporto parkų valdytojai bei automobilių importuotojai pirmieji gali pajusti pokyčius.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams?
Šiuo metu Lietuvos pirkėjams svarbiausia ne tik autonomijos lygis, bet ir kainos, priežiūros kaštai bei įrangos vertė antrinėje rinkoje. Net ir brangesni modeliai, siūlantys pažangias saugumo sistemas, dažnai sulaukia didesnio dėmesio nei futuristiniai sprendimai, kurie dar nėra plačiai ištestuoti. Todėl autonominis automobilis Lietuvoje pirmiausia turės įtikinti realia nauda: mažesniu avaringumu, didesniu komfortu ir ilgalaikiu patikimumu.
Kol kas akivaizdu viena – Lietuvos automobilių rinka juda modernėjimo kryptimi, tačiau visuomenės pasitikėjimui prireiks laiko. O būtent jis ir nuspręs, kada automobiliai be vairuotojo iš technologinės naujienos taps kasdieniu reiškiniu.
Apklausos metodika
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą 2026 m. balandį atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje buvo apklausta 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
Šaltinis: madeinvilnius
Komentarai
roadx
11% jaustųsi saugiai be vairuotojo... Nu gerai, bet man idėja šiaip baugoka. Įstatymai ir draudimas čia svarbiau nei AI.
Palikite komentarą