Vilniuje rudenį gali stigti autobusų: retėtų reisai

Vilniaus viešojo transporto sistema artėjant rudeniui vėl atsiduria dėmesio centre. Intensyviausiu metų laikotarpiu, kai į miestą sugrįžta moksleiviai, studentai ir po atostogų į darbus skubantys gyventojai, sostinėje gali pritrūkti autobusų ir troleibusų. Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija rodo, kad dalyje maršrutų gali būti mažinamas transporto priemonių išleidimas, o tai reikštų retesnius reisus ir ilgesnį laukimą stotelėse.

Nors Vilniaus miesto savivaldybė bei viešojo transporto atstovai tikina, kad padėtis valdoma, nerimą kelia vidiniuose pasitarimuose aptarti skaičiai. Kalbama, kad darbo dienomis gali likti neaptarnauta iki kelių šimtų reisų. Tokia situacija ypač jautri sostinei, kur autobusai ir troleibusai daugeliui gyventojų išlieka pagrindinė kasdienio susisiekimo priemonė.

Laiveliai Neryje keleivių įpročių nepakeitė

Pastaruoju metu Vilniuje nemažai dėmesio sulaukė ir Neries upe kursuojantys laiveliai, kuriuos miesto valdžia pristato kaip viešojo transporto dalį. Vis dėlto kasdienybėje vilniečiai juos dažniau renkasi pramogai, o ne greitam kelionės būdui. Į darbus ar mokslus skubantys žmonės paprastai lieka prie įprastų autobusų ir troleibusų maršrutų, nes būtent jie užtikrina realų susisiekimą mieste.

JUDU atstovai pabrėžia, kad savaitgaliais laiveliai sulaukia didelio susidomėjimo. Įmonės teigimu, poilsio dienomis jų užimtumas siekia visą galimą pajėgumą, o per dieną Neryje keleivių skaičius gali siekti apie 1400. Darbo dienomis situacija esą kuklesnė, tačiau savivaldybės įmonė akcentuoja, kad šis susisiekimo būdas turi savo auditoriją.

Vis dėlto viešojo transporto kasdienybėje pagrindinis krūvis tenka ne laivams, o autobusams ir troleibusams. Būtent jų pakankamumas rudenį kelia daugiausia klausimų, nes prasidėjus mokslo metams keleivių srautai tradiciškai išauga.

Minimi iki 280 neaptarnautų reisų per darbo dieną

Didžiausią nerimą sukėlė informacija, kad rudenį Vilniuje gali būti retinami viešojo transporto grafikai. Uždaro pasitarimo metu, kaip skelbiama, buvo įvardyta, jog dėl mažesnio transporto priemonių išleidimo gali būti paveikti maždaug 25 iš 59 maršrutų, kuriuos aptarnauja Vilniaus viešasis transportas. Tokiu atveju kasdien liktų neįvykdyta apie 250–280 reisų.

Toks scenarijus keleiviams reikštų ne tik ilgesnį laukimą stotelėse. Retesnis kursavimas piko metu gali lemti ir didesnį žmonių susitelkimą transporto priemonėse. Vilniečiai jau anksčiau yra skundęsi dėl perpildytų autobusų, karščio vasarą ar šalčio žiemą, todėl galimas reisų mažinimas tik dar labiau padidintų spaudimą sistemai.

Į viešojo transporto situaciją sureagavo ir susisiekimo ministras Juras Taminskas. Jis kritikavo Vilniaus miesto valdymą ir situaciją siejo su ilgalaikiu neūkišku požiūriu į sostinės transporto sistemą bei jos keleivius. Ministro vertinimu, po kitų miesto problemų viešasis transportas gali tapti nauju kriziniu klausimu.

Savivaldybės įmonės ramina: krizės esą nėra

Vilniaus viešojo transporto atstovai savo ruožtu tikina, kad kalbos apie krizę esą perdėtos. Jų teigimu, aptartos rizikos buvo pasitarimo dalis, o sprendimai yra numatyti. Pagrindinė priemonė, kurią planuojama taikyti, – papildomų autobusų nuoma.

Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad rudenį maršrutai būtų aptarnaujami, o keleiviai nepatirtų drastiškų nepatogumų. Vis dėlto toks sprendimas kelia klausimų sostinės politikams ir viešojo transporto darbuotojų atstovams. Kritikai klausia, kodėl, investuojant į transporto parką, vis dar reikia remtis privačių vežėjų nuomojamomis transporto priemonėmis.

Vilniaus tarybos opozicijos atstovas Vydūnas Sadauskas tokią padėtį sieja su platesnėmis diskusijomis dėl viešojo transporto ateities. Jo vertinimu, kalbos apie galimą autobusų stygių gali būti naudojamos kaip argumentas didesniems pokyčiams ir investicijoms pagrįsti, įskaitant privačių paslaugų vaidmens didinimą.

Profsąjunga: transporto priemonių yra, bet trūksta priežiūros

Kitaip situaciją mato Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinė sąjunga. Jos pirmininkas Algirdas Markevičius teigia, kad autobusų ir troleibusų mieste iš esmės pakaktų, tačiau problemos kyla dėl priežiūros ir remonto organizavimo. Pasak jo, dalis sunkumų atsiranda ne dėl pačių transporto priemonių stokos, o dėl kompetencijų ir veiklos planavimo trūkumų remonto bazėje.

Profsąjungos atstovas pateikė ir konkretų pavyzdį: įmonėje, jo teigimu, kelias savaites nebuvo variklio alyvos, todėl darbuotojai buvo siunčiami į Kauną parsivežti tepalo. Tokios detalės, anot darbuotojų atstovų, rodo, kad viešojo transporto patikimumą lemia ne vien naujų autobusų įsigijimas, bet ir kasdienė techninė priežiūra.

Pagal bendrovės pateikiamus duomenis, Vilniuje kasmet eksploatuojama apie 500 savivaldybės viešojo transporto įmonės autobusų ir troleibusų. Dar kiek daugiau nei 100 transporto priemonių tenka nuomotis iš privataus verslo. Būtent šis santykis ir kelia diskusijų, ar sostinė pakankamai efektyviai valdo savo turimą parką.

Artėjantis ruduo parodys, ar Vilniaus viešojo transporto sistema sugebės atlaikyti išaugusius keleivių srautus be didesnių sutrikimų. Kol savivaldybė ramina dėl planuojamos autobusų nuomos, keleiviams svarbiausia lieka paprastas klausimas – ar rugsėjį transportas atvažiuos laiku ir ar jo pakaks kasdienėms kelionėms mieste.