Vilniuje naktiniai lenktynininkai kelia chaosą

Vilniaus gyventojai vis dažniau skundžiasi dėl naktimis sostinėje girdimo didelio triukšmo ir nevaldomų automobilių bei motociklų. Po atvirais langais, ypač šiltuoju metų laiku, žmonės girdi staigiai įsibėgėjančias transporto priemones, agresyvų stabdymą ir garsius variklių garsus, kurie neleidžia užmigti iki paryčių. Anot vilniečių, naktinės išvykos į gatves jau tapo kasdienybe.

Gyventojai sako, kad triukšmas yra tik viena problemos pusė. Kartu atsiranda ir nesaugumo jausmas, nes gatvėse dažnai pasirodo greičio mėgėjai, kurie vairuoja pavojingai, lyg lenktynių trasoje. Tokia situacija kelia klausimų, kodėl ši problema sostinėje vis dar nesuvaldyta.

Pedagoginio žiedo ir Narbuto gatvės – dažniausiai minimos vietos

„TV3 žinioms“ pavyko užfiksuoti garsius automobilių ir motociklų viražus prie Pedagoginio žiedo. Pasak vietos gyventojų, šioje vietoje naktimis nuolat girdimi skriejantys automobiliai ir motociklai, o socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose matyti pavojingas vairavimas ir chuliganiškas elgesys.

Dar viena vieta, kurią gyventojai įvardija kaip triukšmingą naktinių pasivažinėjimų tašką, yra Narbuto gatvė. Ji yra visai šalia policijos departamento pastato, tačiau, anot aplinkinių, tai nesustabdo tų, kurie čia renkasi paspausti akseleratorių ar pasirodyti kitų eismo dalyvių akyse.

Vietos gyventojai pasakoja, kad Narbuto gatvėje ypač dažnai girdėti motociklai. Kai langai atviri, triukšmas tampa toks stiprus, kad miegoti tiesiog neįmanoma. Žmonės stebisi, kodėl ši problema kartojasi jau ne vienerius metus.

Gyventojai klausia: kur policija?

Vilniečiams natūraliai kyla klausimas, kodėl gatvėse taip retai matomi pareigūnai, galintys sustabdyti pavojingai važinėjančius vairuotojus. Gyventojai tikina, kad naktimis, kai situacija būna blogiausia, kontrolės beveik nesimato, o chuliganai jaučiasi nebaudžiami.

Žmonės pasakoja, kad prie jų namų praktiškai kiekvieną vakarą atsiranda vairuotojų, kurie rikiuojasi į kelias juostas, staigiai įsibėgėja ir garsiai važiuoja pro gyvenamuosius namus. Dėl to dalis vilniečių jau nebenori net laikyti atidarytų langų, nors vasarą tai vienintelis būdas bent kiek pravėdinti patalpas.

Statistika mažėja, bet problema išlieka

Policijos departamentas skelbia, kad pastaraisiais metais nustatomų greičio viršijimo atvejų sumažėjo beveik perpus. Prieš kelerius metus jų skaičius siekė beveik milijoną, o pernai – apie 500 tūkstančių. Vis dėlto policijos profesinės sąjungos atstovai ragina nesidžiaugti per anksti.

Policijos profsąjungos vadovė Roma Katinienė teigia, kad skaičiai ne visada atspindi realią padėtį keliuose. Jos vertinimu, skaudžių eismo įvykių, kuriuose žūsta vairuotojai, šiemet daugėja. Anot jos, tai rodo, kad vien mažėjanti pažeidimų statistika dar nereiškia, jog keliuose iš tiesų saugiau.

„Tai yra žaidimas skaičiais“, – sakė R. Katinienė, pabrėždama, kad didelio greičio pasekmės išlieka labai skaudžios.

Meras kalba apie reidus, bet gyventojai rezultato nemato

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su policija dėl šios problemos kalbama jau ne pirmus metus. Pasak jo, sostinė yra įsigijusi ir garso matuoklį, tačiau dabar labiausiai reikia prevencinių priemonių – policijos budėjimų ir reidų.

Vis dėlto gyventojai ir toliau klausia, kodėl realus poveikis menkas. Dalis vilniečių įsitikinę, kad kontrolė dažnai vykdoma ne tada, kai to labiausiai reikia. Jų teigimu, reidai neretai organizuojami dienos metu, kai gatvėse mažiau triukšmingų vairuotojų ir motociklininkų.

Meras aiškina, kad ypač šiltuoju sezonu, kai mieste padaugėja motociklininkų, problema matoma aiškiai, todėl apie ją tenka kalbėtis ir su policija. Tačiau, kaip pripažįstama, kontrolės funkciją vykdo būtent policija.

Ginčas dėl atsakomybės: savivaldybė ar policija?

Policijos profesinės sąjungos vadovė su mero pozicija nesutinka. Jos teigimu, pareigūnai gali vykdyti kontrolę, tačiau savivaldybė turi pasirūpinti priemonėmis, kurios padėtų mažinti greitį ir riboti pavojingą eismą.

R. Katinienė nurodo, kad kalbama ne tik apie patruliavimą, bet ir apie infrastruktūrinius sprendimus: pėsčiųjų perėjas, greitį mažinančius kalnelius, eismo ribojimus tam tikrose vietose ar nakties metu. Anot jos, būtent tokios priemonės gali būti efektyvios ten, kur nuolatiniai pažeidimai kartojasi metų metus.

Ji taip pat pabrėžia, kad eismo saugumas miesto gatvėse yra savivaldybės kompetencija ir pareiga, todėl vien policijos pastangų nepakanka.

Trūksta pareigūnų, bet tai ne vienintelė problema

Policijos profesinė sąjunga skaičiuoja, kad vien Vilniuje trūksta maždaug 500 pareigūnų. Panašus trūkumas jaučiamas ir kituose Lietuvos miestuose. Vis dėlto profsąjunga abejoja, ar vien didesnis pareigūnų skaičius iš esmės išspręstų problemą, jei savivaldybė nesiimtų papildomų kontrolės ir eismo saugumo priemonių.

Gyventojų akyse ši tema jau seniai peržengė paprasto triukšmo ribas. Tai ne tik nakties poilsį trikdantis garsas, bet ir pavojingo vairavimo klausimas, susijęs su saugumu gatvėse. Kol institucijos ginčijasi dėl atsakomybės, vilniečiai ir toliau naktimis girdi variklius, staigius stabdymus ir gatvėmis lekiančius automobilius bei motociklus.