BMW iX5 Hydrogen: bandymai realiomis kelio sąlygomis

BMW X5 pravažiuoja pro pakelės vandenilio degalinę, o ant jo durų vis dar puikuojasi prototipo lipdukai. Tai primena sceną iš filmo, tačiau iš tiesų vyksta intensyvūs kūrimo darbai: BMW savo iX5 Hydrogen išbandė ne tik laboratorijoje, bet ir viešuosiuose keliuose, siekdama įvertinti, kaip vandeniliu varomas SUV elgiasi skirtingomis oro sąlygomis, esant įvairiai apkrovai ir realiomis vairavimo sąlygomis.

Sukurtas vairuoti, o ne vien matuoti

Ankstyvieji bandymai viešuosiuose keliuose skirti automobilio atsparumui apkrovoms ir netikėtoms situacijoms įvertinti. Inžinieriai ieško atsakymų, kurių bandymų stende gauti nepavyksta: kaip kuro elementas reaguoja į ilgus įkalnius, kaip baterija padeda staigiai greitėjant ir ar automobilis išsaugo BMW būdingą vairo bei akceleratoriaus pojūtį. iX5 komplektuojamas su trečiosios kartos kuro elementu, sukurtu kartu su Toyota, tačiau transporto priemonės integraciją, programinę įrangą ir galutinį surinkimą BMW griežtai kontroliuoja pati. Tai apima ir vadinamąjį „Energy Master“ valdymo bloką – itin pažangų automobilio valdymo centrą, atsakingą už galios paskirstymą ir energijos rekuperaciją.

Dinamikos neturėtų trūkti. Komanda siekia, kad automobilis nuo 0 iki 100 km/h įsibėgėtų greičiau nei per penkias sekundes, o tai rodo, jog BMW vandenilio nelaiko vien ekologiniu simboliu. Efektyvumas svarbus, tačiau ne mažiau reikšmingi ir dinaminiai rodikliai.

Prototipai buvo surenkami Miuncheno Vandenilio kompetencijų centre, o vėliau didžioji dalis darbų bus perkelta į Austriją. BMW Steyro gamykloje įrengia bandymų stendus ir gamybos įrangą, skirtą serijinei kuro elementų sistemų gamybai, o svarbiausi komponentai, įskaitant „Energy Master“ bloką, bus gaminami Landshute. Šie žingsniai padeda užtikrinti pakartojamus gamybos procesus, skiriančius vienetinį demonstracinį modelį nuo serijinės gamybos automobilio.

BMW iX5 Hydrogen planuojamas 750 kilometrų nuvažiuojamas atstumas, kurį padės užtikrinti kompaktiškas, plokščias vandenilio talpyklų išdėstymas ir trečiosios kartos kuro elementas. Tiksli baterijos talpa, galutiniai galios ir sukimo momento rodikliai kol kas neskelbiami. Tikėtina, kad BMW šiuos duomenis atskleis artėjant pristatymui, o gamybos pradžios neverta tikėtis anksčiau nei 2028 metais.

Projekto finansavimas reikšmingas: Vokietijos federalinė transporto ministerija skyrė 191 mln. eurų, o Bavarijos žemė pridėjo dar 82 mln. eurų. Tokia viešoji parama pabrėžia, kiek daug vyriausybės tikisi iš vandenilio kaip įvairiapusės nulinės emisijos strategijos dalies.

Kurių šalių pirkėjai pirmieji išvys šiuos automobilius? Vandenilio papildymo infrastruktūra vis dar atsilieka nuo elektromobilių įkrovimo tinklo, todėl BMW iX5 Hydrogen greičiausiai pirmiausia pristatys rinkose, kuriose šis tinklas brandesnis, pavyzdžiui, Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Tik vėliau modelio prieinamumas būtų plečiamas kitose šalyse.

Vis dar lieka nemažai neatskleistų detalių. BMW strategija numato svarbiausias technines specifikacijas paskelbti vėliau, tačiau perėjimas iš laboratorijos į viešuosius kelius yra aiškiausias ženklas, kad vandeniliniai SUV gali iš nišinių eksperimentų tapti tikrais salonų konkurentais. Kuro elementų technologijų rinką verta stebėti atidžiai, nes iX5 siekia technologinę idėją paversti kasdienio automobilio realybe.