Vilniaus oro uoste ieškos aplink skraidančių objektų

Lietuvos oro uostai (LTOU) kitąmet Vilniaus oro uoste planuoja įdiegti pažangią trijų sluoksnių bepiločių orlaivių ir kitų skraidančių objektų aptikimo sistemą. Ji leis aptikti ir identifikuoti oro erdvėje aplink oro uostą esančius objektus, galinčius kelti grėsmę saugiam ir sklandžiam oro eismui.

LTOU, valdantys Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, strateginės reikšmės infrastruktūros saugumą stiprina trimis pagrindinėmis kryptimis: keleivių ir bagažo patikros, fizinės infrastruktūros apsaugos bei kibernetinio atsparumo.

Nuo 2022 metų į fizinės infrastruktūros saugumo stiprinimą investuota daugiau nei 8 mln. eurų. Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose modernizuotos perimetro apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos, sustiprinta patekimo į riboto patekimo zonas kontrolė, įdiegtos bazinės bepiločių orlaivių nuotolinio identifikavimo ir aptikimo sistemos.

Kitas etapas – atskirų technologinių sprendimų sujungimas. LTOU diegia centralizuotą oro uostų infrastruktūros saugumo sistemų stebėsenos platformą, kurią planuojama užbaigti iki 2027 metų vidurio. Ji leis vienoje aplinkoje stebėti skirtingas sistemas, anksčiau pastebėti galimas grėsmes ir operatyviau reaguoti į incidentus.

„Strateginės reikšmės infrastruktūros saugumas turi būti užtikrinamas kompleksiškai: nuo oro uostų teritorijos perimetro ir patekimo į riboto patekimo zonas kontrolės iki bepiločių orlaivių aptikimo, centralizuotos stebėsenos ir kibernetinio saugumo. Todėl nuosekliai jungiame atskirus technologinius sprendimus į bendrą saugumo sistemą, leidžiančią kuo anksčiau pastebėti galimas grėsmes, jas įvertinti ir operatyviai reaguoti“, – sako Lietuvos oro uostų Saugos, saugumo ir atsparumo departamento vadovas Vidas Kšanas.

Pasak jo, trijų sluoksnių aptikimo sistema leis aptikti ir identifikuoti oro erdvėje aplink oro uostą skraidančius objektus, galinčius turėti įtakos oro eismo saugumui ir sklandumui.

Fizinės infrastruktūros saugumas glaudžiai susijęs ir su kibernetiniu atsparumu. Oro uostų veikloje naudojant vis daugiau tarpusavyje susietų technologinių sistemų, jų patikimumas ir atsparumas kibernetinėms grėsmėms tampa svarbia bendro saugumo dalimi. Nuo 2023 metų LTOU į kibernetinio saugumo priemones investavo daugiau nei 1 mln. eurų.

Šios investicijos skirtos daugiasluoksniam kibernetiniam saugumui stiprinti: tinklams segmentuoti, centralizuotai saugumo įvykių stebėsenai ir reagavimui, taip pat nuolatiniam sistemų pažeidžiamumų nustatymui ir valdymui. Šios priemonės padeda apsaugoti kritines sistemas, nustatyti kibernetines grėsmes ir greičiau reaguoti į incidentus, taip didinant sistemų atsparumą bei užtikrinant nepertraukiamą oro uostų veiklą.

Keleivių ir bagažo patikra – dar viena sritis, kurioje LTOU stiprina saugumą ir rengiasi augantiems keleivių srautams. 2024–2025 metais į patikros technologijų atnaujinimą Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose investuota 13,4 mln. eurų. Atnaujinti rankinio, registruoto ir nestandartinio bagažo patikros įrenginiai, įdiegtos pažangios sprogmenų aptikimo technologijos.

Šie sprendimai leidžia greičiau aptikti, tiksliau įvertinti galimas grėsmes ir į jas reaguoti. Didesni patikros pajėgumai padeda išlaikyti aukštą saugumo lygį augant keleivių srautams ir užtikrinti sklandų patikros procesą.

Oro uostų saugumui taip pat svarbus bendradarbiavimas su atsakingomis institucijomis ir suderintas veikimas pagal nustatytus algoritmus. LTOU kartu su Viešojo saugumo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija ir kitais partneriais periodiškai rengia pratybas, per kurias tikrinamas pasirengimas, reagavimo greitis ir veiksmų koordinavimas. Galimiems incidentams numatyti reagavimo algoritmai, kad skirtingos tarnybos galėtų operatyviai keistis informacija ir veikti koordinuotai.