Lietuvos oro uostai (LTOU) pradeda naują infrastruktūros plėtros etapą – bendrovė gavo 26,8 mln. eurų finansavimą iš „Swedbank“. Šios lėšos bus nukreiptos į ilgalaikius modernizavimo projektus, kurie turėtų padidinti šalies oro uostų pajėgumus ir pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę.

Didžiausia finansavimo dalis bus skirta Vilniaus oro uostui, kuriame pastaraisiais metais vyksta intensyviausi pokyčiai. Čia planuojama tęsti terminalų modernizavimą, ruoštis naujo atvykimo terminalo statyboms ir plėsti su keleivių srautais susijusią infrastruktūrą. Dalis investicijų taip pat pasieks Kauno ir Palangos oro uostus, kuriems numatyti infrastruktūros stiprinimo darbai.

Banko atstovai pabrėžia, kad šiuolaikiški oro uostai yra ne tik patogesni keleiviams, bet ir svarbūs platesniam šalies susisiekimo tinklui. Moderni aviacijos infrastruktūra siejama su ekonomikos augimu, investicijų pritraukimu, verslo mobilumu ir šalies pasiekiamumu. Be to, tokie objektai turi reikšmės ir nacionalinio saugumo kontekste.

Rekordiniai keleivių srautai verčia spartinti darbus

LTOU vadovybė akcentuoja, kad ilgalaikis finansavimas leidžia planuoti ne pavienius remonto darbus, o nuoseklią visos infrastruktūros plėtrą. Tai ypač aktualu augant keleivių skaičiui ir didėjant oro linijų bei verslo poreikiams.

Vienas pagrindinių Lietuvos oro uostų tikslų – iki 2030 metų sudaryti sąlygas visuose trijuose šalies oro uostuose aptarnauti apie 10 mln. keleivių per metus. Šis siekis grindžiamas pastarųjų metų rezultatais: 2025 metais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai kartu aptarnavo apie 7,16 mln. keleivių. Tai geriausias metinis rodiklis Lietuvos oro uostų istorijoje.

Augant kelionių lėktuvu paklausai, infrastruktūros pajėgumai tampa vienu svarbiausių klausimų. Jei terminalai, keleivių aptarnavimo zonos, komercinės erdvės ir su jomis susijusi infrastruktūra nebūtų plečiami laiku, oro uostams būtų sudėtingiau išlaikyti sklandų darbą intensyviausiais laikotarpiais.

Vilniaus oro uoste – atnaujintas senasis išvykimo terminalas

Vilniaus oro uoste jau baigtas reikšmingas modernizacijos etapas – po daugiau nei metus trukusių darbų keleiviams atidarytas atnaujintas senasis išvykimo terminalas. Rekonstrukcijos metu sutvarkyta apie 7 tūkst. kvadratinių metrų erdvė, kuri dabar naudojama keleivių aptarnavimui ir komercinei veiklai.

Terminale įrengtos naujos parduotuvės, maitinimo vietos, taip pat pradėjo veikti centrinė „Duty Free“ parduotuvė. Tokia plėtra oro uostui svarbi ne tik dėl keleivių patirties, bet ir dėl papildomų pajamų, kurios gali būti nukreipiamos į tolimesnius projektus.

Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus anksčiau yra teigęs, kad ši komercinė zona kasmet turėtų generuoti daugiau kaip 10 mln. eurų pajamų. Numatyta, kad šios lėšos bus naudojamos oro uosto plėtrai, padės išlaikyti konkurencingas rinkliavas oro bendrovėms ir prisidės prie naujų infrastruktūros projektų finansavimo.

Kitas etapas – naujas atvykimo terminalas

Atnaujintas senasis terminalas laikomas antruoju Vilniaus oro uosto terminalų modernizavimo etapu. Po šių darbų Vilniaus oro uostas jau gali aptarnauti iki 8 mln. išvykstančių keleivių per metus, tačiau auganti paklausa lemia būtinybę ruoštis dar didesniems srautams.

Vienas svarbiausių būsimų projektų – naujojo atvykimo terminalo statybos. Praėjusių metų pabaigoje LTOU pasirašė projektavimo sutartį su tarptautine architektūros bendrove „Zaha Hadid Architects“. Pirmojo projektavimo etapo vertė siekia 5,74 mln. eurų su PVM, o jį planuojama užbaigti iki 2028 metų pabaigos.

26,8 mln. eurų finansavimas turėtų tapti svarbiu pagrindu šiems planams įgyvendinti. Lietuvos oro uostai siekia pasirengti tolesniam keleivių srautų augimui ir užtikrinti, kad šalies aviacijos vartai atitiktų ateinančio dešimtmečio poreikius.