Spūstyse avarijų mažiau: ką rodo Lietuvos draudimo duomenys

Nors rugsėjį didžiuosiuose Lietuvos miestuose dėl kelio darbų ir spūsčių vairuotojai kelionėse užtruko ilgiau, transporto žalų užregistruota mažiau. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmąsias tris rugsėjo savaites penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose jų fiksuota 14 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Dėl lėtesnio eismo spūstyse keitėsi ir avarijų pobūdis: sudėtingų bei kelių veiksnių nulemtų eismo įvykių sumažėjo maždaug trečdaliu. Vilniuje, kuriame spūstys buvo vienos didžiausių, tokių avarijų sumažėjo 36 proc.

Labiausiai transporto žalų skaičius mažėjo Šiauliuose – jų užregistruota 27 proc. mažiau – ir Vilniuje, kur fiksuotas 18 proc. kritimas. Sostinėje rugsėjo 1–23 dienomis užregistruota 1251 automobilio žala, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – 1523.

Dviženkliu procentu žalų sumažėjo ir Panevėžyje (17 proc.) bei Klaipėdoje (11 proc.). Kaune jų skaičius išliko beveik toks pat kaip pernai ir siekė 766.

„Vairuotojai rugsėjį skundžiasi išskirtinai didelėmis spūstimis, kurios lemia lėtesnį nei įprasta judėjimą mieste. Automobiliams susidūrus lėtai judančiame sraute, pasekmės paprastai būna mažesnės. Tai matome ir savo žalų duomenyse“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

Pasak jo, spūstyse dažniausiai nutinka nesudėtingos avarijos: vairuotojai nesilaiko saugaus atstumo, per vėlai sureaguoja į stabdantį automobilį arba, bandydami įgyti pirmumą, apgadina transporto priemones. Vis dėlto rugsėjį tokių atvejų sumažėjo visuose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Kauną.

Prie mažesnio avaringumo prisidėjo ir sausi orai

Mažiau avarijų užfiksuota ne tik didmiesčiuose. Visoje Lietuvoje rugsėjo 1–23 dienomis užregistruota beveik 4200 transporto žalų – beveik 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

G. Petriko teigimu, šį pokytį lėmė keli veiksniai, todėl vien spūstimis jo paaiškinti negalima. Tikėtina, kad įtakos turėjo ir palankios vairavimo sąlygos.

„Didžiąją šių metų rugsėjo dalį vyravo sausi, be kritulių orai, o pernai tuo pačiu metu lietingų dienų buvo gerokai daugiau. Šlapia danga, prastesnis matomumas ir ilgesnis stabdymo kelias yra vieni dažniausių rudens avarijų palydovų, todėl sausas oras vairuotojams tikrai padėjo“, – teigia ekspertas.

Pasak G. Petriko, tikrasis išbandymas vairuotojų laukia vėlyvą rudenį. Spalį ir lapkritį trumpėja šviesusis paros metas, anksčiau temsta, dažniau lyja, o kelio dangą padengia nukritę lapai.

Kaip saugiau važiuoti spūstyse ir kelio darbų zonose

Artėjant prie kelio darbų zonos, greitį reikėtų mažinti iš anksto, stebėti laikinus ženklus ir vadovautis tuo metu galiojančiu ženklinimu.

„Atsidūrus spūstyje būtina išlaikyti tokį atstumą, kad būtų galima sustoti nestabdant staigiai, ir vengti dažno persirikiavimo vien siekiant įgyti pirmumą eisme. Kelionės maršrutą patariama apgalvoti ir nusistatyti prieš išvykstant, o ne vairuojant, kai ištrūkti iš spūsties jau būna neįmanoma“, – komentuoja G. Petrikas.

Susiaurėjus juostoms vairuotojams rekomenduojama taikyti „užtrauktuko“ principą: į pagrindinį kelią ar juostą įsilieti pakaitomis. Taip pat nereikėtų įvažiuoti į sankryžą ir užblokuoti kelio iš besikertančios gatvės atvažiuojantiems automobiliams.

Po spūsties bandyti prarastą laiką kompensuoti didesniu greičiu taip pat nereikėtų. Miesto eismas vyksta atkarpomis – nuo vieno šviesoforo ar sankryžos iki kito.

„Intensyviame eisme saugumą labiausiai didina ne skubėjimas ieškant greitesnės judėjimo juostos, o nuspėjamas elgesys: saugus atstumas, iš anksto rodomas posūkio signalas ir dėmesys aplinkai. Kuo mūsų veiksmai aiškesni kitiems vairuotojams, tuo mažesnė netikėto susidūrimo ar eismo įvykio tikimybė“, – pabrėžia G. Petrikas.