Vilniuje spūsčių metu avarijų sumažėjo 18 procentų

Vilniuje rugsėjo 1–23 dienomis užregistruota 18 proc. mažiau transporto žalų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Draudikas tai sieja ne tik su dėl spūsčių ir kelio darbų sulėtėjusiu eismu, bet ir su palankesnėmis oro sąlygomis.

Sostinėje per pirmąsias tris šių metų rugsėjo savaites užregistruota 1251 transporto žala, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – 1523. Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose žalų skaičius sumažėjo 14 proc.

Labiausiai transporto žalų sumažėjo Šiauliuose – čia fiksuotas 27 proc. kritimas. Panevėžyje jų buvo 17 proc., o Klaipėdoje – 11 proc. mažiau nei pernai. Kaune situacija išliko beveik nepakitusi: šiemet užregistruotos 766 transporto žalos.

„Vairuotojai rugsėjį skundžiasi išskirtinai didelėmis spūstimis, kurios lemia lėtesnį nei įprasta judėjimą mieste. Automobiliams susidūrus lėtai judančiame sraute, pasekmės paprastai būna mažesnės. Tai matome ir savo žalų duomenyse: visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose sudėtingų, dėl kelių priežasčių įvykusių avarijų šiemet sumažėjo maždaug trečdaliu, o Vilniuje, kuriame spūstys buvo bene didžiausios, – 36 proc.“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

Pasak eksperto, spūstyse dažniausiai nutinka nesudėtingi eismo įvykiai. Vairuotojai nesilaiko saugaus atstumo, per vėlai sureaguoja į stabdantį automobilį arba susiduria bandydami įgyti pirmumą eisme. Vis dėlto šiemet rugsėjį tokių atvejų sumažėjo visuose miestuose, išskyrus Kauną.

Geresnės oro sąlygos taip pat mažino riziką

Mažiau transporto žalų užregistruota ne tik didmiesčiuose. Visoje Lietuvoje rugsėjo 1–23 dienomis jų fiksuota beveik 4200 – apie 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

G. Petriko teigimu, žalų skaičiaus mažėjimą miestuose ir už jų ribų lėmė keli veiksniai, todėl vien spūstimis šio pokyčio paaiškinti negalima. Tikėtina, kad įtakos turėjo ir palankios oro sąlygos vairuoti.

„Didžiąją šių metų rugsėjo dalį vyravo sausi orai be kritulių, o pernai tuo pačiu metu lietingų dienų buvo gerokai daugiau. Šlapia danga, prastesnis matomumas ir ilgesnis stabdymo kelias yra vieni dažniausių rudens avarijų palydovų, todėl sausas oras vairuotojams tikrai padėjo“, – teigia ekspertas.

Vis dėlto, pasak G. Petriko, sudėtingesnis laikotarpis vairuotojų laukia vėlyvą rudenį. Spalį ir lapkritį trumpėja šviesusis paros metas, anksčiau temsta, dažnėja lietingi orai, o kelio dangą gali padengti nukritę lapai.

Kaip saugiau važiuoti spūstyse ir kelio darbų zonose

Artėjant prie kelio darbų zonos, greitį reikėtų mažinti iš anksto, stebėti laikinus kelio ženklus ir vadovautis tuo metu galiojančiu ženklinimu.

„Atsidūrus spūstyje būtina laikytis tokio atstumo, kad būtų galima sustoti staigiai nestabdant, ir vengti dažno persirikiavimo vien siekiant įgyti pirmumą eisme. Kelionės maršrutą patariama apgalvoti ir nusistatyti prieš išvykstant, o ne vairuojant, kai ištrūkti iš spūsties jau būna neįmanoma“, – komentuoja G. Petrikas.

Susiaurėjus eismo juostoms, vairuotojams rekomenduojama taikyti „užtrauktuko“ principą ir į pagrindinę juostą įsilieti pakaitomis. Taip pat nereikėtų įvažiuoti į sankryžą, jei dėl to būtų blokuojamas skersinis eismas.

Bandymas, išvažiavus iš spūsties, prarastą laiką kompensuoti didesniu greičiu taip pat nėra saugus. Miesto eismas vyksta atkarpomis nuo vieno šviesoforo ar sankryžos iki kito, todėl skubėjimas nebūtinai padės greičiau pasiekti kelionės tikslą.

„Intensyviame eisme saugumą labiausiai didina ne skubėjimas ieškant greitesnės judėjimo juostos, o nuspėjamas elgesys: saugus atstumas, iš anksto rodomas posūkio signalas ir dėmesys aplinkai. Kuo mūsų veiksmai aiškesni kitiems vairuotojams, tuo mažesnė netikėto susidūrimo ar eismo įvykio tikimybė“, – pabrėžia G. Petrikas.