Ekspertai: Lietuvos kelių būklė jau gali smarkiai blogėti

2027 metų valstybės biudžeto projekte numatyta bendrą kelių finansavimą sumažinti daugiau kaip 65 mln. eurų, nors Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) vėl siūloma skirti 436 mln. eurų. Asociacija „Lietuvos keliai“ įspėja, kad tęsiant tokią politiką po dešimtmečio prastos būklės gali būti apie 70 proc. valstybinės reikšmės kelių.

Šiuo metu prastos būklės yra apie 8 600 kilometrų, arba 41 proc., visų valstybinės reikšmės kelių. Asociacijos vadovas Šarūnas Frolenko teigia, kad nekeičiant kelių atnaujinimo tempo, vairuotojų ir verslo nuostoliai kasmet viršys pusę milijardo eurų.

„Pristatydama biudžetą Finansų ministerija demonstruoja skaičių magiją: net mažinant finansavimą sugeba suskaičiuoti ir teigti, kad nacionalinis kelių finansavimas kitąmet didės. Deja, vairuotojams ir verslui svarbiausia ne tai, kiek pinigų įrašyta lentelėse, o kokiais keliais jie važiuos“, – sako su biudžeto projektu susipažinęs Š. Frolenko.

Pasak jo, Lietuvoje kasmet atnaujinama vidutiniškai vos 1,5 proc. kelių tinklo, arba apie 300 kilometrų iš maždaug 21 tūkst. kilometrų. Asociacijos vadovo teigimu, nemažindama, o didindama finansavimą Vyriausybė turėtų įgyvendinti savo pažadus.

Š. Frolenko taip pat atkreipia dėmesį, kad augantis Kelių fondo dydis neatspindi visos situacijos. 2026 metams KPPP finansavimas jau buvo sumažintas daugiau kaip 100 mln. eurų, o 2027 metais siūloma bendrą finansavimą mažinti dar 65 mln. eurų.

„Toks biudžeto projektas šokiruoja. Paneigti visų trijų šios Seimo kadencijos Vyriausybių pažadai didinti finansavimą ir daugiau pajamų iš akcizų skirti keliams“, – sako asociacijos vadovas.

Jo teigimu, biudžeto pajamos iš degalų akcizų kasmet auga. 2025 metais degalų akcizo surinkta 100 mln. eurų daugiau nei 2024 metais, o per pirmąjį 2026 metų pusmetį – 40 mln. eurų daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Kelių naudotojai sumoka vis daugiau, tačiau šios lėšos nukreipiamos kitoms reikmėms.

Prastos kelių būklės kaina vairuotojams

Vilniaus universiteto atliktas tyrimas parodė, kad per pastaruosius penkerius metus kasmet buvo atnaujinta maždaug 1,5 proc. valstybinės reikšmės kelių tinklo, arba apie 300 kilometrų. Šie darbai kelių naudotojams per metus leidžia sutaupyti apie 8,7 mln. eurų transporto eksploatavimo išlaidų ir dar 2,9 mln. eurų dėl trumpesnio kelionės laiko.

Tačiau atnaujinama tik nedidelė viso tinklo dalis. Asociacija „Lietuvos keliai“, remdamasi VU tyrime taikytais skaičiavimo principais, įvertino, kad prasta kelių būklė vairuotojams ir verslui kasmet atsieina apie 316 mln. eurų.

„Šių pinigų nerasite jokioje Vyriausybės ar Finansų ministerijos lentelėje, tačiau žmonės ir įmonės juos sumoka kasmet. Automobiliai greičiau dėvisi, dažniau tenka keisti padangas, remontuoti pakabą, sunaudojama daugiau degalų. Prie to dar pridėkime laiką, kurį kelyje praranda žmonės ir kroviniai“, – teigia Š. Frolenko.

Jo vertinimu, atidėtas kelio remontas valstybės biudžete gali atrodyti kaip sutaupymas, nes pinigai neišleidžiami. Tačiau išlaidos niekur nedingsta – jos perkeliamos kelių naudotojams: vėliau prireikia brangesnio remonto, o kasdien didėja automobilių eksploatavimo sąnaudos ir kelionės laiko nuostoliai.

Prastos būklės kelių daugėja sparčiau

Asociacijos skaičiavimu, kasmet atnaujinama apie 300 kilometrų kelių, tačiau per tą patį laikotarpį prastos būklės kelių padaugėja bent 700 kilometrų. Tai reiškia, kad problema auga gerokai sparčiau, nei spėjama ją spręsti.

Jeigu ši tendencija nesikeistų, po dešimtmečio prastos būklės galėtų būti apie 70 proc. valstybinės reikšmės kelių, o per 17–20 metų toks galėtų tapti beveik visas tinklas.

„Dažnai kalbame, kiek kilometrų šiemet sutvarkėme. Tačiau beveik niekada nepasakome, kiek jų per tą patį laiką nudėvėjome nieko nedarydami. Tai lenktynės, kuriose kasmet vis labiau atsiliekame. Todėl vairuotojams galiu patarti tik viena – rezervuokite vietą servise iš anksto“, – sako Š. Frolenko.