3 Minutės
Europa ruošiasi žengti istorinį žingsnį hipergarsinės aviacijos srityje, pradėdama ambicingą Invictus hipergarsinio orlaivio kūrimo projektą. Šioje srityje, kurioje iki šiol dažniausiai pirmavo Šiaurės Amerikos inovatoriai, Invictus išsiskiria kaip drąsus europiečių atsakas—tai proveržis, siekiantis paleisti pirmąjį žemyno orlaivį, galintį skrieti net 6 174 km/h (3 836 mylių per valandą) greičiu, pasiekiant įspūdingą Mach 5 spartą.
Projekto apžvalga: Invictus vizija
Daugelis šiuolaikinių hipergarsinių technologijų projektų koncentruojasi į eksperimentinius bandymus ir mokslinius tyrimus, tačiau Invictus kelia stabilesnius tikslus. Projektą inicijavo Europos kosmoso agentūra (ESA), jam vadovauja technologijų įmonė „Frazer-Nash“ kartu su „Spirit AeroSystems“ ir Cranfield universitetu. Šios partnerystės tikslas—sukurti visiškai pakartotinai naudojamą erdvėlaivį. Skirtingai nei tradiciniai bandomieji orlaiviai, Invictus galės pakilti iš standartinių kilimo takų ir pasiekti beveik kosmoso ribą, taip peržengdamas konvencinių orlaivių ir erdvėlaivių ribas.
Techninės savybės ir inžineriniai sprendimai
Nors Invictus dar tik vystomas ir visa techninė informacija nėra atskleista, kai kurie esminiai elementai jau žinomi. Orlaiviui bus panaudota pažangi, vandeniliu varoma oro kvėpavimo sistema su išankstiniu oro aušinimu. Tokia variklio technologija ne tik leidžia pasiekti didžiulį greitį, bet ir suteikia galimybę kilti iš tradicinių takų bei užtikrina efektyvų šilumos valdymą, kas ypač svarbu, skrendant hipergarsiniu greičiu.
Viena iš kertinių naujovių tapo išankstinio oro aušintuvo (precooler) sistema, įkvėpta Synergistic Air-Breathing Rocket Engine (SABRE) technologijos, kurios kūrime dalyvauja ir Reaction Engines. Išbandyta su tam tikrais reaktyviniais varikliais, ši sistema geba atvėsinti stipriai įkaitusį įsiurbiamą orą per milisekundes, todėl ilgalaikį hipergarsinį skrydį paverčia realybe.
Dizaino užmojai ir universalumas
Invictus programa pasižymi ne tik technologiniais sprendimais, bet ir dideliu potencialu ateičiai. Konsorciumas šiuo metu kuria išsamų koncepcinį dizainą, apimantį pažangią konstrukciją ir intelektines sistemas, kurios vėliau gali būti taikomos kuriant daugkartinio naudojimo erdvėlaivius. Invictus galėtų evoliucionuoti į pilotuojamą keleivinį lėktuvą, paversti tyrimų ir bandymų platforma arba netgi padėti plėtoti kosminių skrydžių technologijas—galutinė paskirtis dar tik aiškėja.
Numatoma našumas ir galimybės
Siekdamas Mach 5 greičio, Invictus gali tapti vienu greičiausių eksperimentinių orlaivių pasaulyje. Esminė naujovė—tai pakartotinai naudojama konstrukcija ir pažangi oro kvėpavimo sistema, kuri veikia efektyviai kaip automobilio turbokompresorius, tačiau itin galingame lygmenyje. Sėkmingai įdiegus, ši platforma atvers kelią naujai multifunkcinių oro ir erdvės transporto priemonių kartai.
Rinkos pozicionavimas ir lyginimai
Pasaulyje vyksta intensyvios hipergarsinių technologijų lenktynės, iš kurių dažniausiai išsiskiria Šiaurės Amerikos projektai. Invictus suteikia Europai savą technologinį pranašumą, skatindamas aviacijos, automobilių inžinerijos ir komercinės aviacijos pažangą. Lyginant su JAV ar Kinijos vystomomis programomis, Invictus išsiskirs lankstumu—bus pritaikomas tiek civilinėms, tiek karinėms bei mokslinių tyrimų reikmėms, taip prisitaikant prie nuolat besikeičiančios rinkos.
Kūrimo grafikas
„Frazer-Nash“ ir jos partneriai jau rengia pradinį orlaivio projektą, o visapusiško bandomo skrydžio sisteminio plano tikimasi kitą vasarą. Pirmasis Invictus skrydis planuojamas 2031 m. pradžioje—tai bus ne tik svarbus žingsnis Europos aviacijai, bet ir reikšminga pažanga visuotiniame tvarių ir aukštos klasės hipergarsinių orlaivių diegime.
Artėjant laikui, kai skrydžiai iš įprastų oro uostų iki kosmoso taps įmanomi, tokie projektai kaip Invictus iš esmės keičia tiek automobilių, tiek aviacijos bei erdvėlaivių technologijų ribas ir ateities viziją.
Šaltinis: autoevolution
Komentarai