4 Minutės
Valstybinės reikšmės kelių valdytoja „Via Lietuva“ pristatė galimybių studiją, kuri numato Kauno vakarinio aplinkkelio (A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, ruožas 0–16,45 km) rekonstrukciją. Preliminari projekto vertė – apie 770 mln. eurų, o darbai planuojami vykdyti etapais per ateinantį dešimtmetį, priklausomai nuo finansavimo. Šis projektas bus vienas didžiausių infrastruktūros investicijų šalyje ir tiesiogiai paveiks vairuotojus Lietuvoje, Kauno gyventojus bei Lietuvos automobilių rinką.
Projektas ir jo mastas
Rekonstrukcija apima 16,45 km ruožą nuo Sargėnų (A1/A5) iki Garliavos (A5/130) sankryžos, kertant tankiai apgyvendintas teritorijas – Akademiją, Noreikiškius, Ringaudus, Garliavą, Jonučių apylinkes. Šiuo keliu kasdien pravažiuoja apie 69–70 tūkst. transporto priemonių, iš kurių apie 8,7 tūkst. – sunkiasvorė technika (2023 m. duomenys). „Via Lietuva“ prognozuoja, kad iki 2060 m. srautas gali išaugti iki 130 tūkst. automobilių per parą.
Kodėl reikia rekonstrukcijos?
Dėl intensyvaus vietinio ir tranzitinio eismo esama infrastruktūra nebeatitinka laidumo, kelias tampa triukšmo ir taršos židiniu, o saugumas – problema. Ruože yra net 11 skirtingų sankryžų, kurios sukelia spūstis, daugiausia Raudondvario plento ir Akademijos sankryžų zonoje. 2017–2023 m. fiksuotos 40 įskaitinių eismo įvykių, kuriuose žuvo 4 ir buvo sužeisti 47 asmenys; taip pat registruota 38 susidūrimai su laukiniais gyvūnais.
Ką pakeis rekonstrukcija?
Planuojama atskirti tranzitinį ir vietinį eismą, pagerinti patekimą į gyvenvietes ir sumažinti spūstis. Dėl saugumo numatyta įrengti 12,85 km ilgio tvorą su specialiais pabėgimo įrenginiais, taip mažinant avarijų riziką susidūrus su laukiniais gyvūnais.
Įtaka Lietuvos automobilių rinkai ir vairuotojams
Rekonstrukcija turės tiesioginį poveikį Lietuvos automobilių rinkai ir vairuotojams. Sumažėjus spūstims bei sustojimų skaičiui, mažės degalų sąnaudos ir eksploatacijos kaštai – tai ypač svarbu komerciniam transportui ir logistikos operatoriams. Geresnės eismo sąlygos taip pat skatina elektromobilių naudojimą: platesnės juostos, sklandus judėjimas ir sumažėję reikalavimai stabdymui-pakrovimui pagerina EV efektyvumą, kas aktualu Lietuvos rinkoje, kur EV paklausa auga, bet kai kurie modeliai vis dar brangesni nei Vakarų Europos dėl mokesčių ir pasiūlos.
Kaip tai veikia automobilių eksploataciją?
Tolygesnis eismas mažina stabdymų ir akceleracijų skaičių, todėl mažėja stabdžių ir padangų dilimas bei tepalo sąnaudos. Sunkiasvorėms transporto priemonėms geresnis kelias reiškia mažesnį kuro suvartojimą ir mažesnę techninę apkrovą – svarbu vežėjams Lietuvoje ir tarpmiestiniams maršrutams į Lenkiją bei kitus Baltijos koridorius.
Transporto priemonių specifikacijos, dizainas ir rinkos pozicija
Nors kelio rekonstrukcija nėra susijusi su konkrečiais automobiliais, infrastruktūros kokybė lemia, kokias transporto priemones renkasi lietuviai. Miestams ir priemiesčiams tinkami kompaktiški modeliai (pvz., Škoda, Volkswagen, Toyota) išlieka populiarūs dėl kainos ir praktiškumo. Tuo tarpu logistikos ir statybų sektoriui aktualūs patvarūs pikapai ir sunkesnės klasės furgonai. Lietuvos automobilių rinkoje pastebimos kainų tendencijos: naujų automobilių kainos dažnai aukštesnės nei Vakarų Europoje, todėl daug pirkėjų renkasi naudotus importuotus modelius iš Vokietijos ar Skandinavijos.
Rinkos palyginimas su Europa
Europos šalyse geresnė infrastruktūra dažnai sumažina eksploatacines išlaidas ir prisideda prie greitesnės EV adaptacijos. Investicijos į Kauno vakarinį artina Lietuvą prie Vakarų infrastruktūros standartų – tai ilgainiui gali pagerinti transporto paslaugų kainodarą ir sumažinti logistikos kaštus, kas vėlgi atsilieps automobilių nuosavybės bei transporto paslaugų kainoms Lietuvoje.
Išvados
Kauno vakarinio rekonstrukcija – strateginis projektas, turintis plačią įtaką Kaunui, regioninei logistikai ir Lietuvos automobilių rinkai. Geresnės eismo sąlygos pagerins kelio saugumą, sumažins sąnaudas vairuotojams Lietuvoje ir skatins tvaresnį judumą. Artimiausiais metais viešieji pirkimai ir projektavimo darbai startuos pirmojo etapo įgyvendinimui.
Šaltinis: delfi
Palikite komentarą