3 Minutės
Po ilgo teisinio maratono Vilniaus viešojo transporto paslaugų pirkimas pagaliau atlaisvintas – JUDU patvirtino, kad ginčas baigtas ir procedūros tęsiamos. Tai – didžiausias tokio tipo konkursas sostinės istorijoje: planuojama iš privačių vežėjų nupirkti papildomai apie 28,4 mln. km per metus, į gatves išleisti 327 naujus autobusus ir išplėsti miesto autobusų ir troleibusų parką iki maždaug 824 transporto priemonių. Šis planas tiesiogiai veikia vairuotojus Lietuvoje, Lietuvos automobilių rinką ir kasdienį susisiekimą Vilniuje.
Vilniečių nuomonė: palaikymas, abejonės ir alternatyvos
Apklausa atskleidė susiskaldžiusią visuomenės nuomonę. 44 % respondentų mano, kad viešajam transportui verta skirti dideles lėšas. Dar 27 % palaiko investicijas iš dalies, reikalauja skaidrumo. Kiti 27 % laiko sumą per didelę, o keli procentai neturėjo nuomonės.
Dalis gyventojų siūlo alternatyvas: vietoje didesnio autobusų skaičiaus verta investuoti į tramvajų ar net metro perspektyvą – elektrinį sprendimą, kuriam būtų mažesnė priklausomybė nuo eismo sąlygų ir mažesnės eksploatacijos išlaidos ilguoju laikotarpiu.
Naujos sutartys ir maršrutų pokyčiai
Planuojamos sutartys orientuotos į 7 naujus maršrutus, 44 maršrutų dažninimą ir 46 trasų optimizavimą pagal realius srautus: centrinėse zonose laukimo intervalas numatytas 6–10 min., toliau nuo centro – iki 15 min. Tai turėtų pagerinti reisų reguliarumą ir persėdimų jungtis tarp sparčiai augančių rajonų ir centro.
Teisinis kelias ir laiko planas
Apeliacinis teismas konstatavo, kad esminės konkurso sąlygos yra teisėtos, o savivaldybė susitarė su dalimi tiekėjų. Nauja sutartis planuojama pasirašyti kitą pavasarį, o laimėtojams suteikiama iki dvejų metų pasirengimo laikotarpis maršrutams perimti.
Technologijos ir transporto priemonių specifikacijos
Nauji autobusai, kurie pasirodys Vilniaus gatvėse, greičiausiai bus modernūs, atitinkantys Euro VI emisijos standartus arba – didesnė galimybė – elektriniai ar hibridiniai modeliai. Tipinė 12 m miesto autobuso talpa Lietuvoje svyruoja apie 70–90 keleivių, o priklausomai nuo to, ar bus pasirinkti sukabinami (artikulintieji) modeliai, talpa gali augti iki 120–140 vietų.
Elektrinių autobusų įsigijimas reikalauja investicijų į įkrovimo infrastruktūrą ir energetinius pajėgumus – tai svarbu Lietuvos kontekste, kai elektros kaina ir įkrovimo tinklų plėtra lemia eksploatacijos sąnaudas. Dėl to savivaldybė gali derinti gamtinių dujų ar hibridines alternatyvas, kol elektra taps pigesnė ir infrastruktūra platesnė.
Dizainas, našumas ir rinkos pozicionavimas
Nauji autobusai paprastai pasižymi ergonomišku dizainu, žemesne grindų konstrukcija, daugiau vietos dviračiams ir pritaikymu neįgaliesiems. Tokios savybės svarbios Lietuvos keleiviams – ypač miesto centre ir tarpmiestinėse jungtyse. Rinkoje matome, kad gamintojai siūlo įvairias konfigūracijas, skirtas skirtingam urbanistiniam profiliui: trumpesnių intervalų maršrutams reikės greitesnio įlipimo/išlipimo sprendimų ir daugiau durų.
Kaip tai veikia Lietuvos automobilių rinką ir vairuotojus
Didesnis viešojo transporto patrauklumas gali sulėtinti automobilių augimą mieste, sumažinti parkavimo paklausą ir koreguoti naujų automobilių poreikį Vilniuje ir Kaune. Lietuvos automobilių rinka pastaruosius metus rodo kainų kilimą – naujų ir naudotų automobilių kainos auga, o EV populiarumas didėja. Jei viešasis transportas taps patogesnis, kai kurie vairuotojai Lietuvoje gali peržiūrėti automobilio naudojimo įpročius, ypač vykdami kasdien į darbą ar mokyklas.
Išvados ir klausimai, kuriuos reikia spręsti
Vilniečiams galima tikėtis geresnio reguliarumo, trumpesnių persėdimų ir geresnių jungčių. Tačiau kyla klausimų dėl skaidrumo, kaštų kontrolės ir to, ar įtraukti privačių vežėjų užtikrins pažadėtus intervalus visoje miesto teritorijoje. Investicijos turi būti derinamos su infrastruktūros plėtra (A juostų, įkrovimo tinklų), ilgalaike energetine strategija ir aiškia kokybės priežiūra, kad tokios investicijos atneštų realią naudą vairuotojams Lietuvoje ir visuomenei.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą