Daugiabučių įkrovimo stotelių iššūkiai Lietuvoje 2025

Elektromobilių populiarumas Lietuvoje auga, tačiau daugiabučių kvartaluose įkrovimo infrastruktūra vis dar stringa. Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje priemiesčių kiemuose ir prie prekybos centrų vis dažniau matome EV, bet daugiabučių kiemuose situacija kitu kampu primena nesuvaldytą galvosūkį. Trūksta aiškių taisyklių, daug biurokratijos ir infrastruktūros pajėgumo – todėl vairuotojams Lietuvoje dažnai tenka improvizuoti arba ieškoti viešų alternatyvų.

Kas trukdo įrengti įkrovimo stoteles daugiabučių kiemuose?

Nuosavybės ir teritorijų žymėjimo problemos

Daugelis senesnių daugiabučių kiemų Lietuvoje, ypač sovietinių kvartalų dalyse, neturi aiškiai suformuotų sklypų ar priskirtų stovėjimo vietų. Dėl to sunku oficialiai numatyti vietas, kur stovėtų įkrovimo stotelės. Kaip pastebi Simonas Stankus iš Inbalance Grid, dažnai galioja „kas pirmas atvažiavo – tas ir stovi“ principas. Tokiu atveju sprendimus priima patys gyventojai arba infrastruktūros operatoriai – be aiškaus reguliavimo tai kelia konfliktų.

Projektavimas, finansavimas ir savivaldybės derinimai

Įkrovimo aikštelės įrengimas reikalauja teritorijos projekto, leidimų ir daugumoje atvejų – bendro gyventojų sutikimo bei dalinės investicijos. Projektų rengimas ir derinimas su savivaldybėmis gali užtrukti mėnesius ar metus, todėl daugelis gyventojų praranda motyvaciją ir „nuleidžia rankas".

Elektros įvadas ir pajėgumai

Naujesniuose namuose, kur yra priskirtos konkrečios stovėjimo vietos, dažna kliūtis – bendro pastato elektros įvado pajėgumas. Vienas sprendimo būdų – atskiras skaitliukas garažo elektromobiliui, tačiau ESO skydinėse vietų skaičius ribotas. Skaitliuko įrengimas gali reikšti papildomas investicijas – nebe šimtus, o tūkstančius eurų.

Praktiniai prijungimo būdai ir jų trūkumai

Prijungimas prie bendro įvado

Tai populiariausias sprendimas, bet jis dažnai virsta žaidimu „laimi greičiausias": įvado galia yra ribota ir pirmieji ją rezervavę gyventojai faktiškai pasinaudoja didžiąja dalimi prieigos.

Prijungimas prie buto įvado

Teoriškai kroviklį galima prijungti prie konkretaus buto elektros įvado, tačiau praktikoje iškyla kabelių traukimo problemos: stotelė negali būti per toli, nes kabeliai turi būti saugūs, sertifikuoti, ir vedimas per visą kvartalą yra nelogiškas.

Atskiras ESO skaitliukas

Tai suteikia skaidrumo: buto savininkas atskirą laiką ir kainą moka už automobilio krovimą. Tačiau ESO spintos turi ribotą vietą skaitliukams; jeigu laisvų vietų nebelieka, reikia naujos spintos įrengimo – didesnių darbų ir sąnaudų.

STR reikalavimai ir NT vystytojų praktika

Statybos techninis reglamentas (STR) numato, kad naujuose daugiabučiuose bent 20 proc. stovėjimo vietų turi turėti elektromobilių įkrovimo prieigą, o likusiose vietose turi būti nutiesti kabelių kanalai su laidais. Visgi kai kurie NT vystytojai šioms nuostatoms suteikia savitą interpretaciją, o stovėjimo vietos su įmontuotais krovikliais neretai parduodamos ženkliai brangiau. Dėl to vieta su įkrovikliu tampa prabangos preke – klausimas, ar tokia investicija atsiperka elektromobilio savininkui, dažnai lieka atviras.

Vieša infrastruktūra kaip sprendimas: prekybos centrai ir miesto tinklai

Viešos įkrovimo stotelės prie komercinių objektų – vienas efektyviausių sprendimų. Prekybos centre arba prie darbo vietos esanti stotelė dažnai yra patogi kasdieniam naudojimui. Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose daugėja tokių taškų: tiek privačių operatorių, tiek savivaldybių iniciatyvų. Pavyzdžiui, bendradarbiavimas su „Vilniaus apšvietimu“ ir Inbalance Grid leidžia įrengti įkroviklius prie gatvės apšvietimo stulpų – tai suteikia šimtams gyventojų galimybę įkrauti automobilį šalia namų be sudėtingų projektų.

Kaip automobilio techninės charakteristikos lemia sprendimus Lietuvoje

Baterijos talpa ir įkrovimo galia

Modelių, kuriuos renkasi Lietuvos vairuotojai, spektras platus: nuo kompaktiškų miesto elektromobilių su 30–40 kWh baterijomis iki vidutinės klasės ar SUV su 60–90 kWh. Baterijos talpa lemia ne tik nuvažiuojamą atstumą, bet ir pageidaujamą įkrovimo greitį. Miestui tinkami automobiliai su mažesne baterija mažiau reikalauja greitųjų stotelių, tačiau nuolatinei kasdienei naudai – patogumas krovimo namuose yra lemiamas.

Įkrovimo lizdo ir pakrovimo galia (AC vs DC)

Daugelis butų arba kiemų gali pasiūlyti tik AC (lėtesnės) įkrovimo galimybes. Jei automobilio įkroviklis (on-board charger) palaiko tik mažą AC galią, greitojo įkrovimo poreikis auga. Kaune ar Vilniuje, kur viešos greito įkrovimo stotelės vis dar ne visuotinės, automobilio savininkai svarsto modelius pagal įkrovimo greitį.

Rinkos tendencijos, kainos ir palyginimai su Europa

Lietuvos automobilių rinka keičiasi: importuojamų naudotų EV iš Europos daugėja, o nauji elektromobiliai tampa labiau prieinami. Tačiau kainos Lietuvoje vis dar gali būti aukštesnės nei kai kuriose Vakarų Europos šalyse dėl mokesčių struktūros ir mažesnio masto rinkos. Skandinavijoje ar Nyderlanduose įkrovimo infrastruktūra ir valstybės parama yra pažengusios labiau – ten įkrovimo tinklai tankesni, todėl vairuotojams mažiau problemų nei Lietuvoje.

Praktiniai patarimai vairuotojams Lietuvoje

• Vertinkite ne tik automobilio kainą, bet ir prieinamą įkrovimo tinklą jūsų mikrorajone (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar mažesniuose miestuose).
• Jei gyvenate daugiabutyje, pasidomėkite galimybėmis derinti bendrijoje, kreiptis į savivaldybę ar ieškoti partnerių (verslai, prekybos centrai) dėl dedikuotų naktinių vietų.
• Renkantis EV atkreipkite dėmesį į on-board charger galią — tai lemia, kokius namų kroviklius galite pilnai išnaudoti.

Išvados: kas laukia Lietuvos vairuotojų?

Elektromobilio įkrovimas daugiabučiuose Lietuvoje išlieka kompleksiška problema: sujungus teritorijų nuosavybės klausimus, elektros įvadų pajėgumus, STR reikalavimus ir NT rinkos praktiką, gauname daug iššūkių. Vis dėlto auganti viešų įkrovimo taškų pasiūla, miesto iniciatyvos ir bendradarbiavimai (pvz., Inbalance Grid su savivaldybėmis) rodo, kad sprendimai yra įrankių zonoje. Lietuvos automobilių rinka žengia į priekį, bet vairuotojams Lietuvoje reikės daugiau koordinacijos ir investicijų, kad įkrovimas daugiabučiuose taptų saugus, prieinamas ir efektyvus.