Popieriaus pabaiga logistikos: kaip tai keis Lietuvą

Nuo 2027 m. liepos 9 d. Europos Sąjungoje įsigalios reglamentas, leidžiantis atsisakyti popierinių krovinių dokumentų ir pereiti prie sertifikuotų skaitmeninių platformų (eFTI). Tai ne tik IT evoliucija – tai transformacija, kuri tiesiogiai veiks Lietuvos vežėjus, logistikos bendroves ir net Lietuvos automobilių rinką. Kaip ruoštis, kokią naudą ir kokius iššūkius atsineš skaitmeninimas vairuotojams Lietuvoje, įmonėms Vilniuje, Kaune ir regionuose?

Kas keisis logistikos kasdienybėje?

Reglamentas eFTI (2020/1056) nustato vieningą teisės ir technikos pagrindą dokumentų skaitmeninimui: eCMR, TIR, NCTS tranzito duomenys, ENS/EXS muitinės deklaracijos, vairuotojų pažymėjimai, draudimo ir registracijos dokumentai, darbo ir poilsio režimo įrašai bei sąskaitos. Valstybinės institucijos — muitinės, kelių inspekcijos, aplinkosaugos tarnybos — turės priimti informaciją per sertifikuotas platformas. Verslui tai reiškia: vienas prisijungimas, vieninga duomenų struktūra ir galimybė automatizuoti patikras visoje ES.

Ką tai reiškia Lietuvos vežėjams?

Lietuvos vežėjų sektorius – nuo didelių tarptautinių parkų iki mažų regioninių bendrovių – susidurs su dviem pasirinkimais. Stambios įmonės gali kurti arba įsidiegti savo eFTI sprendimus ir integruoti juos į valdymo sistemas. Mažesnės įmonės greičiausiai pasinaudos trečiųjų šalių platformomis, kurios užtikrins sertifikavimą ir atitikimą reglamentui. Abiem atvejais tikimasi sumažinti administracinę naštą, klaidų skaičių ir laiką, praleidžiamą popierių tvarkyme.

Parengiamieji darbai

Pasiruošimui reikės teisinių aiškinimų, sertifikavimo mechanizmų, mokymų vairuotojams Lietuvoje ir IT infrastruktūros atnaujinimo. Kaip pastebi Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ atstovai, dalis bendrovių jau naudoja elektroninius važtaraščius ar nuotolinį dokumentų apsikeitimą, bet bendras pasirengimo lygis išlieka nevienodas — regionuose inercija ir IT kompetencijų trūkumas vis dar yra realūs barjerai.

Techniniai reikalavimai ir sprendimų pasirinkimas

Įmonės gali rinktis dviejų tipų sprendimus: kurti vidines eFTI platformas arba naudotis paslaugomis iš trečiųjų šalių. Pirmasis kelias tinka didesniems žaidėjams ar IT paslaugų tiekėjams; antrasis – daugumai vežėjų Lietuvoje, kurie nori greitai ir efektyviai atitikti reglamentą be didelių pradinės investicijos.

Akivaizdi nauda: laikas, pinigai, tvarumas

Europos Komisijos vertinimu administracinė našta gali sumažėti apie 40 proc., o viena transporto operacija vidutiniškai sutaupytų apie 27 eurus ir iki 45 minučių darbuotojų laiko. Lietuvos kontekste tai reiškia reikšmingą sąnaudų mažinimą tiek Vilniaus ir Kauno terminaluose, tiek regioninėje logistikos grandinėje. Mažės popieriaus, spausdinimo, kurjerių bei archyvavimo išlaidos, sumažės ir žmogiškų klaidų rizika — iki 30–60 proc., priklausomai nuo proceso.

Kaip skaitmeninimas keičia transporto priemonių pasirinkimą Lietuvoje

Skaitmeninė logistika turi tiesioginį poveikį tam, kokius sunkvežimius, krovininius furgonus ar priekabas renkasi Lietuvos įmonės. Čia svarbios kelios sritys:

Specifikacijos ir telematika

Transporto priemonės su integruota telematika, ADR duomenų susiejimu, tachografais ir lengvu API integravimu į eFTI sistemą tampa prioritetu. Lietuvos automobilių rinka vėliau įsigyja naujausias modelių linijas, bet dauguma modernių Scania, Volvo, Mercedes-Benz, MAN ar Iveco modelių jau turi paruoštą techninę bazę tokiai integracijai.

Dizainas ir ergonomika

Vairuotojams Lietuvoje svarbu ne tik salonų patogumas, bet ir lengvas prieigos prie sistemos užtikrinimas: ekranai, mobiliųjų įrenginių laikikliai, greitos prijungimo galimybės – tai mažina klaidų tikimybę ir padeda laikytis darbo bei poilsio režimo reikalavimų.

Veikimo charakteristikos ir našumas

Degalų ekonomija, variklio telemetrija ir maršruto optimizavimas tampa svarbesni – skaitmeninės platformos leidžia analizuoti kuro sąnaudas realiu laiku. Lietuvoje populiarūs ekonomiški modeliai ir pritaikyti sprendimai, nes kuro ir eksploatacijos kaštai turi tiesioginį poveikį konkurencingumui tarptautinėse grandinėse.

Rinkos pozicionavimas ir palyginimai

Įmonės, kurios investuos į skaitmeninimą ir modernias transporto priemones, taps patrauklesnės Vakarų Europos užsakovams. Vakarų klientams vis labiau svarbios CO₂ ataskaitos, atsekamumas ir tvarumas. Lietuvoje, kur automobilių kainos ir registracijos sąlygos skiriasi nuo Vakarų Europos, tokia konkurencinė pranaša gali lemti didesnį užsakymų srautą ir geresnes sutartis.

Praktiniai žingsniai Lietuvos vežėjams

• Įvertinti esamą IT ir telematikos infrastruktūrą.
• Pasirinkti tarp trečiųjų šalių eFTI sprendimo arba kurti vidinę platformą.
• Investuoti į mokymus vairuotojams Vilniuje, Kaune ir regionuose.
• Suderinti procedūras su muitinėmis ir inspekcijomis bei dalyvauti pilotiniuose projektuose.

Išvados

Skaitmeninimas logistikos srityje – ne privaloma mada, o neišvengiama transformacija. Lietuva turi stiprią transporto sektoriaus bazę ir aktyvias IT paslaugų bendroves, todėl potencialas greitai įsisavinti eFTI yra. Bet tam reikalingas bendras valstybės, verslo ir technologijų tiekėjų koordinavimas: aiškios gairės, mokymai ir finansinės paskatos mažoms bei vidutinėms įmonėms. Tiems vežėjams, kurie investuos laiku į skaitmenines platformas ir modernias transporto priemones, atsivers geresnės galimybės tarptautinėse tiekimo grandinėse ir konkurencinis pranašumas Lietuvos automobilių rinkoje.