3 Minutės
Finansų ministerija pristatė kompromisinį variantą dėl dyzelino akcizo: CO2 dedamoji lieka „užšaldyta“, o bazinė akcizo dalis auga. Sprendimas priimtas siekiant suderinti valstybės biudžeto poreikius ir Lietuvos vežėjų konkurencingumą. Finansų viceministras Kristupas Vaitekūnas pažymėjo, kad tarifas didės tolygiai, o ne staigiu šuoliu, taip siekiant sumažinti neigiamą poveikį transporto sektoriui.
Biudžeto ir rinkos poveikis
Pagal skaičiavimus, pakeitimas atneš apie 61 mln. eurų papildomų pajamų. Tačiau numatomas pardavimų mažėjimas – apie 10 proc. litrais – rodo, kad dalis rinkos toleruoja kainų augimą ir keičia degalų tiekimo geografiją. Tai svarbu Lietuvos automobilių rinka stebint: mažėjant degalų pardavimams, koreguojasi tiek kuro pardavėjų tinklai, tiek miestų (pvz., Vilniuje ir Kaune) kuro stotelių strategijos.
Vežėjų iššūkiai ir Lenkijos faktorius
Tranzitas ir kryžminis pildymasis
Seimo diskusijose daug dėmesio sulaukė Lenkijos konkurencinis pranašumas. Parlamentarai atkreipia dėmesį, kad kai akcizo skirtumas viršija ~10 centų už litrą, dalis vilkikų prisipildo bakus anapus sienos. Tai ne tik mažina vietinius pardavimus, bet gali sumažinti ir realias biudžeto įplaukas bei ženkliai paveikti Lietuvos logistikos įmonių kaštus.
Kelių finansavimas: pažadai vs mechanizmai
Kelių finansavimo klausimas iškilo greitai po akcizo diskusijų. Oficialiai teigiama, kad 2026 m. biudžete kelių priežiūros ir plėtros programa didėja, ir dalis papildomų akcizo pajamų numatyta keliams. Tačiau konkretaus mechanizmo, garantuojančio, kad būtent dyzelino akcizo pajamos automatiškai keliaus į kelių fondą, kol kas nėra. Dėl to regionų atstovai Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose ragina aiškių įsipareigojimų.
Kaip tai veikia vairuotojus ir Lietuvos automobilių rinką
Dyzelinių automobilių populiarumas Lietuvoje kinta: dalis vairuotojų pereina prie dyzelinių ir hibridinių sunkesnių automobilių dėl kuro sąnaudų ir variklio charakteristikų, tačiau ilgesnės perspektyvos kainų svyravimai gali skatinti perėjimą prie alternatyvių sprendimų. Automobilių kainos Lietuvoje ir automobilių prieinamumas (specialiai naudotų dyzelinių modelių pasiūla Vilniuje ir Kaune) taip pat gali keistis – didėjant eksploatacijos kainoms, pirkėjai gali labiau vertinti taupias diesel arba dyzelio alternatyvas.
Techninės įtakos aspektai
Nors akcizas tiesiogiai nekeičia automobilių specifikacijų ar dizaino, jis netiesiogiai veikia pirkėjų sprendimus. Dyzelinių variklių kuro ekonomija ir ilgaamžiškumas vis dar patrauklūs tiek transporto įmonėms, tiek individualiems vairuotojams. Tačiau didesnės kuro sąnaudos skatina rinkos interesą hibridams, lengviesiems elektromobiliams ir efektyvesniems benzininėms varikliams.
Rinkos pozicionavimas ir palyginimai su Europa
Lietuvos padėtis artima kitoms Rytų Europos šalims: kuro kainų svyravimai lemia perkamumo pokyčius ir degalų logistiką. Europos rinkoje matomi panašūs trendai – dyzelio pardavimų mažėjimas, augantis susidomėjimas elektromobiliais ir hibridais. Lietuvos automobilių rinka, ypač Vilniuje ir Kaune, greitai reaguoja į šiuos pokyčius: didėja naudotų elektromobilių pasiūla, keičiamos prekybos strategijos.
Išvados
Švelnesnis dyzelino akcizo didinimas su „užšaldyta“ CO2 dedamąja yra bandymas subalansuoti biudžeto poreikius ir verslo išlikimą. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje veiksniai kaip degalų kainų skirtumai su Lenkija, trendo link alternatyvių variklių ir neaiškus kelių finansavimo mechanizmas nulems, kaip pokyčiai atsilieps vairuotojams Lietuvoje bei Lietuvos automobilių rinkai. Vairuotojams Vilniuje, Kaune ir regionuose verta stebėti kuro kainų dinamiką bei automobilių eksploatacijos kaštus planuojant naujus pirkinius ar maršrutus.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą