3 Minutės
Baltarusijos valdžia penktadienio vakarą atsisakė laikinai atidaryti Šalčininkų pasienio kontrolės punktą. Dėl to maždaug 1 000 Lietuvos vilkikų ir sunkvežimių lieka įstrigę Baltarusijos teritorijoje – apie 400 laukia Šalčininkų punkte, dar apie 600 stovi kituose šalies taškuose. Lietuvos Vyriausybė derėjosi dėl evakuacijos koridoriaus, tačiau, kaip patvirtino premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas, derybos nesėkmingos.
Trumpas kontekstas: kodėl įvyko apribojimai?
Lietuvos pasienio kontrolės punktai su Baltarusija buvo uždaryti po keleto incidentų, kai iš Baltarusijos teritorijos kilo kontrabandinių oro balionų grėsmė. Dėl to spalio pabaigoje Vilniaus ir kitų oro uostų veikla buvo laikinai sutrikdyta, paveikta apie 150 skrydžių ir daugiau nei 20 tūkstančių keleivių. Reaguodama, Baltarusija riboja Lietuvos ir Lenkijos registruotų sunkvežimių judėjimą – prezidento A. Lukašenkos dekretas uždraudė tokių transporto priemonių važiavimą per Baltarusiją.
Ekonominiai nuostoliai ir vežėjų situacija
Remiantis Vyriausybės ir pusiau oficialiais skaičiavimais, susidariusios problemos vežėjams kainuoja milijonais. Lietuvos Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ atstovas Olegas Tarasovas vertina, kad vos per vieną savaitę stovėjimas Baltarusijoje jau kainavo apie 5 mln. eurų. Vairuotojai priversti laukti be aiškaus termino, o tai didina išlaidas, uždelstus pristatymus ir draudimo bei kitas sąnaudas.
Vyriausybės atsakas
Valdžia ragina kaupti dokumentuotą informaciją apie nuostolius, kad, įvertinus teisinius keliamumus, dalį nuostolių būtų galima išieškoti iš Baltarusijos ar jos valdomo turto. Diskutuojama ir apie atsakomųjų priemonių scenarijus – nuo tranzito apribojimų baltarusiškoms prekėms iki ilgesnio traukinių ir kitos logistikos blokavimo, tačiau tai kol kas tik svarstymai.
Poveikis Lietuvos automobilių rinkai ir vairuotojams Lietuvoje
Ilgalaikės ir trumpalaikės tiekimo grandinės trikdžiai veikia ne tik krovininį transportą. Sutrikę pristatymai gali paveikti naujų sunkvežimių ir krovininių priekabų prieinamumą Lietuvoje, padidinti dalių ir serviso kainas Vilniuje, Kaune bei kituose logistikos centruose. Smarkiai priklausanti nuo europos tiekėjų Lietuvos automobilių rinka gali matyti didesnę paklausą naudotų komercinių automobilių rinkoje, o tai laikinai pakelia kainas ir keičia pirkėjų prioritetus.
Techninės ir rinkos perspektyvos: sunkvežimių specifikacijos ir pasirinkimai
Rinkos dalyviams dabar ypač aktualūs kuro efektyvumas, patikimumas ir TCO (total cost of ownership). Lietuvos vežėjai dažnai renkasi Volvo FH, Scania R/S, Mercedes-Benz Actros ar MAN TGX – šie modeliai populiarūs dėl galingų Euro 6 variklių, aukšto sukimo momento, efektyvių pavarų dėžių ir komfortiškų kabinų, svarbių ilgo nuotolio reisams. Kuro sąnaudos, aerodinaminis dizainas ir telematikos sprendimai lemia eksploatacines išlaidas, o dabartinė situacija pabrėžia, kad greita prieiga prie atsarginių detalių ir serviso tinklų Vilniuje ar Kaune yra kritinė.
Dizainas ir komfortas
Modernios kabinos su ergonominėmis lovomis, pažangiais klimato valdymo sprendimais ir vairuotojo pagalbos sistemomis (LDW, ACC) išlieka prioritetu Lietuvos vairuotojams. Rinkos segmentavimas rodo, kad investicijos į komfortą ir saugumą dažnai atsiperka mažesnėmis nuovargio sąnaudomis ir didesniu vairuotojų pasitenkinimu.
Kas toliau?
Kol sprendimas nėra rastas, svarbiausia – užtikrinti vairuotojų saugumą ir dokumentuoti finansinius nuostolius. Lietuvos verslas ir automobilių rinka turi pasiruošti galimam tiekimo grandinių pertvarkymui: trumpuoju laikotarpiu tai gali reikšti didesnes remonto kainas ir naudojamų sunkvežimių paklausą, o ilgalaikėje perspektyvoje – persiorientavimą prie patikimesnių tiekimo maršrutų ir didesnės atsarginių dalių įvairovės vietinėje rinkoje.
Stebėsime tolesnę situacijos raidą ir jos įtaką Lietuvos automobilių rinkai bei logistikai Vilniuje, Kaune ir kituose regionuose.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą