Kodėl Lietuvos naudotų automobilių rinka lieka neskaidri

Lietuvos naudotų automobilių rinka išlieka viena rizikingiausių Europoje: pagal naujausią automobilių duomenų bendrovės carVertical atliktą rinkos skaidrumo analizę mūsų šalis užima 23-čią vietą iš 25 tirtų valstybių. Vairuotojams Lietuvoje tai reiškia didesnę tikimybę nusipirkti automobilį su suklastota rida, paslėptais remonto įrašais ar prastai atliekamais remontais. Šio teksto tikslas – ne tik pateikti tyrimo skaičius, bet ir paaiškinti, ką jie reiškia Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose, bei kaip apsaugoti save perkant naudotą automobilį.

Svarbiausi skaičiai ir tendencijos

carVertical tyrimas (ataskaitos laikotarpis: 2024 m. rugsėjis–2025 m. rugpjūtis) atskleidė liūdnus faktus apie Lietuvos automobilių parką:

• 7 % patikrintų transporto priemonių Lietuvoje turėjo suklastotą ridą (pernai – 7,7 %).
• Vidutinis ridos klastojimo mastas – 102 tūkst. km, antras blogiausias tarp tirtų šalių (šiek tiek mažiau nei Latvijoje - 102,4 tūkst. km).
• 76,7 % patikrintų automobilių buvo importuoti, o importas dažnai koreliuoja su slepiamais pažeidimais.
• 56,5 % tikrintų automobilių turėjo įrašų apie avarijas ar apgadinimus, o vidutinė žalos vertė siekė 3 763 €.
• Vidutinis patikrintų automobilių amžius Lietuvoje – 10,5 metų (praėjusiais metais – 12,1 m.), kas rodo švelnų pirkėjų poslinkį link naujesnių modelių.

Kodėl problema tiek išaugusi?

Pagrindinės priežastys yra didelis importas ir nepakankamas tarpvalstybinis duomenų mainų mechanizmas. Kai automobiliai juda tarp skirtingų Europos šalių, daugelis ridos, remonto ar žalų įrašų neperduodami centralizuotai. carVertical ekspertas Matas Buzelis pažymi, kad pardavėjai dažnai koreguoja ridą, kad padidintų pardavimo kainą arba paspartintų automobilio realizaciją – ypač jei modelis ar markė Vilniuje ar Kaune nėra labai paklausūs su didele rida.

VVTAT įspėjimai ir pirkėjų patirtis

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) per vienerius metus gavo daugiau nei 150 skundų dėl naudotų automobilių būklės, suklastotų ridos duomenų ir kitų trūkumų. VVTAT vadovė Goda Aleksaitė akcentuoja, kad nesąžiningi pardavėjai silpnina visos rinkos pasitikėjimą. Ji ragina automobilių pardavėjus investuoti į skaidrias pardavimų procedūras ir pircėjus – atidžiai tikrinti transporto priemonių istoriją bei reikalauti garantijų ar techninių apžiūrų.

Kur Europos rinkose saugu pirkti naudotą automobilį?

Skaidriausios rinkos – Jungtinė Karalystė, Italija ir Vokietija. Jungtinėje Karalystėje suklastotos ridos dalis siekė vos 2,3 %, o apgadinimų įrašai – 17 %. Dauguma Vakarų Europos valstybių mažiau priklauso nuo importo, turi geresnes duomenų bazes ir aukštesnį pragyvenimo lygį, todėl ridos klastojimas čia pasitaiko rečiau.

Rytų Europos padėtis

Rytų Europoje padėtis prastesnė: neskaidriausių šalių sąraše – Ukraina, Latvia, Lietuva, Rumunija ir Estija. Tai lemia didelis importuotų automobilių kiekis, senas automobilių parkas ir plačiai paplitęs ridos klastojimas. Pavyzdžiui, Ukrainoje suklastotų ridų dalis siekė 9,5 %, Latvijoje – 10,8 %, Rumunijoje – 7,5 %, o Estijoje – 5,9 %.

Praktiniai patarimai pirkėjams Lietuvoje

1. Patikrinkite automobilio istoriją

Prašykite carVertical ar kitos patikimos duomenų bazės ataskaitos. Ji turėtų apimti importo istoriją, ridos pokyčius ir žalos įrašus.

2. Profesionalios techninės apžiūros svarba

Net jei automobilis atrodo gerai, atlikite pilną techninę patikrą. Vilniuje ir Kaune veikia nepriklausomos dirbtuvės, kurios atskleis paslėptus remonto darbus ar struktūrinius pažeidimus.

3. Pirkti iš patikimų tiekėjų

Privatūs pardavėjai dažnai vilioja kainomis, tačiau geriau rinktis patikimą naudotų automobilių saloną su garantija.

Kaip automobilio specifikacija, dizainas ir našumas veikia Lietuvos vartotojus?

Lietuvoje pirkėjus labiausiai domina patikimumas, kuro sąnaudos ir patogumas kasdienei eksploatacijai. Populiarūs modeliai – kompaktiškos hečbekai ir vidutinio dydžio universalai, taip pat miesto ir lengvųjų krosoveriai. Specifikacijos: ekonomiški varikliai (1.4–2.0 l dyzeliai ar benzininiai, vis dažniau hibridiniai sprendimai), išmaniosios papildomos funkcijos (parkavimo asistentai, automatinė klimato kontrolė) ir geros saugos įrangos paketas yra reikšmingi pardavimo argumentai Vilniuje ir Kaune.

Dizainas ir prekės ženklas formuoja rinkos pozicionavimą: Europos pirkėjai linkę mokėti daugiau už vokiečių ar japoniškus markių modelius dėl patikimumo istorijos. Tačiau jei rida suklastota arba automobilis turėjo rimtų remonto darbų, net geras prekės ženklas nepagerins produkto vertės.

Išvados ir ką daryti toliau

Lietuvos automobilio pirkėjams rekomenduoju būti itin budriems: reikalauti istorijos ataskaitų, atlikti nepriklausomą techninę patikrą ir vengti skubių, „per daug gerų“ pasiūlymų. Ilgalaikėje perspektyvoje rinkos patikimumą galėtų pagerinti centralizuotos tarpvalstybinės duomenų sistemos diegimas Europos mastu, tačiau kol kas saugesni variantai – rinktis automobilius iš patikimų importo šaltinių (pvz., Vokietija, Jungtinė Karalystė) ir pardavėjų, suteikiančių garantijas.

Lietuvos automobilių rinka keičiasi: vidutinis perkamų automobilių amžius mažėja, o pirkėjai ieško naujesnių, ekonomiškesnių modelių. Vis dėlto kol nebus stipresnės priežiūros ir duomenų mainų, vairuotojams Lietuvoje verta investuoti į patikimumo patikrinimus – tai geriausia apsauga nuo netikėtų išlaidų ir nuostolių.