4 Minutės
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto atliktas išsamus Šiaulių gatvių būklės vertinimas atskleidžia reikšmingą pažangą – per pastaruosius 8 metus miesto asfaltuotų ruožų būklė pagerėjo nuo „vidutinės–blogos“ iki „vidutinės–geros“. Tyrimas ne tik fiksuoja techninius dangos parametrus, bet ir sudaro duomenimis grįstą remonto prioritetų sąrašą, kurį galės naudoti Savivaldybė tikslingiems investicijoms. Tai svarbu vairuotojams Lietuvoje, Lietuvos automobilių rinkai ir visuomenei – geresnė važiuojamoji danga mažina transporto priemonių nusidėvėjimą, taupo kuro sąnaudas ir didina eismo saugumą.
Tyrimo metodika: modernios priemonės vertinimui
Tyrime įvertinta apie 300 asfaltuotų gatvių ruožų, pasitelkus pažangias technologijas: 3D dangos skenavimą, georadarą (GPR) ir eismo srautų analizę. Buvo registruojami nelygumai, provėžos, plyšiai, duobės, makrotekstūra ir bitumo išplaukimas. Kiekvienai gatvei apskaičiuoti keli būklės indeksai (BI), iš kurių sudaryti kombinuoti rodikliai (KBI): struktūrinis, komforto ir saugumo. Visi KBI sujungti į suminį būklės indeksą (SBI), pagal kurį nustatytas remonto prioritetinis balas.
Rezultatai: pastebimi pokyčiai per metus
Palyginus su 2017 m. duomenimis, rezultatai rodo aiškų pagerėjimą. B kategorijos gatvių SBI sumažėjo nuo 2,81 iki 1,31 (iš „vidutinės" į „gerą"), C kategorijos – nuo 3,32 iki 2,38 (iš „blogos" į „vidutinę"), D kategorijos – nuo 3,95 iki 2,78 (pagerėjimas iki „vidutinės"). Bendras tinklo rodiklis pagerėjo nuo 3,43 (blogos) iki 2,58 (vidutinės).
Aukščiausi prioritetai ir problemų ruožai
Sudarant remonto prioritetus, be dangos būklės, atsižvelgta į eismo intensyvumą, viešojo transporto maršrutus bei pavojingų pažeidimų mastą. Aukščiausiai prioritetizuoti ruožai yra tie, kurių SBI siekia apie 5,0 ir kuriuose srautai dideli. Pavyzdžiai: Gytarių g. (C kategorija, SBI ≈ 5,0), Gumbinės g. (D kategorija) ir Kanapių g. (D kategorija) — pastaroji dalinai sutvarkyta net prieš tyrimo paskelbimą. Šie ruožai pasižymi didelėmis įtrūkimų, provėžų ir nusidėvėjimo žymėmis, keliančiomis riziką saugumui ir komfortui.
Kiek kainuos tvarkymas?
Visų prioritetinių ruožų dangos atnaujinimui preliminariai reikia beveik 31 mln. eurų: apie ~11,1 mln. € B/C kategorijos gatvėms ir ~19,8 mln. € D kategorijos ruožams. Į šią sumą neįtraukti papildomi darbai – pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas, lietaus nuotekos, šviesoforai ar žiedinės sankryžos, kurie reikalautų papildomų investicijų.
Kokia nauda automobilių savininkams ir Lietuvos rinkai?
Geresnė gatvių danga tiesiogiai veikia Lietuvos automobilių rinką: mažėja amortizacija, stabdžių ir pakabos gedimų rizika, o tai ilgainiui mažina remonto išlaidas ir draudimo žalų skaičių. Vairuotojams Lietuvoje, ypač Vilniuje ir Kaune, geresnės dangos reiškia didesnį komfortą ir saugumą bei mažesnį kuro sąnaudų svyravimą. Tai taip pat įtakoja automobilių paklausą: dėl nelygios dangos Lietuvos pirkėjai dažniau renkasi aukštesnį prošvaisą turinčias arba geresnę pakabą turinčias automobilių klases (kompaktinius SUV ar hečiukus), o ne žemagrindžius sportinius modelius.
Techninės pasekmės: specifikacijos, dizainas ir eksploatacija
Ruožų būklė diktuoja tam tikrus reikalavimus automobilio specifikacijoms. Autonominė važiuoklė, patikima amortizacija, tvirtesnės padangos ir efektyvus stabdžių valdymas tampa svarbesni Lietuvos rinkai, palyginti su kai kuriomis Vakarų Europos valstybėmis, kurias lydi geresnis kelio tinklas. Gamintojai ir atstovai Lietuvoje, stebėdami pirkėjų preferencijas, dažnai siūlo modelių komplektacijas su stipresnės pakabos paketu arba žemesniais priežiūros kaštais. Tai įtakoja kainodaros strategijas ir modelių populiarumą Vilniuje, Kaune ir regionuose.
Rinkos pozicionavimas ir lyginimai su Europa
Nors Šiaulių pažanga džiugina, Lietuvos infrastruktūra vis dar atsilieka nuo lygesnių Vakarų Europos kelių. Tai kuria nišą tokio tipo automobiliams ir servisams: padangų, pakabų, važiuoklės dalių paklausos augimas. Tuo pačiu tikslingos investicijos į gatvių atnaujinimą gali sumažinti eksploatacines išlaidas ir pailginti transporto priemonių naudingo tarnavimo laiką – svarbu vartotojams pasirinkusiems tiek naujus, tiek naudotus automobilius Lietuvoje.
Išvados
Šiaulių miesto pateikti duomenys leidžia aiškiai sudėlioti remonto prioritetus, efektyviau planuoti finansavimą ir greičiau pasiekti realių gerinimo rezultatų. Tikslingai investuojant į važiuojamąsias dangas ir susijusią infrastruktūrą, Lietuva galėtų sumažinti transporto priemonių eksploatacijos kaštus, padidinti eismo saugumą ir pritraukti palankesnę automobilių pasiūlą, labiau atitinkančią vietos vairuotojų poreikius.
Šaltinis: autoasas
Palikite komentarą