Lenkija atveria pasienį: smūgis Lietuvos logistikai

Lenkijos Vidaus reikalų ir administravimo ministerijos sprendimas lapkričio 17 d. atnaujinti du uždarytus pasienio punktus su Baltarusija (Kuznica ir Bobrownikai) sukėlė aštrių reakcijų Lietuvos transporto sektoriuje. Lietuvos vežėjų bendruomenė ir logistikos ekspertai teigia, kad tai – rimtas iššūkis Lietuvos tranzitui, kuris gali paveikti krovinių srautus, vilkikų užimtumą ir net Lietuvos automobilių rinką.

Verslo pozicija: smūgis žemiau juostos

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos vadovai ir Tarptautinio transporto ir logistiko aljanso atstovai pabrėžia, kad Lenkijos sprendimas greičiausiai nukreips tranzitinius srautus per Lenkiją, o ne per Lietuvą. Tai primena situacijas, kai skirtingos ir nesuderintos priemonės tarp kaimyninių valstybių greitai pakeičia rinkos pusiausvyrą.

Kiek vežėjams kainuoja stovėjimas ir prastovos?

Ekspertų skaičiavimais, vilkiko išlaikymas stovint Baltarusijoje gali kainuoti iki 300 eurų per parą, jei skaičiuojamos vairuotojo išlaidos, kompensacijos ir pragyvenimo lėšos. Be to, Baltarusijoje taikomas mokestis už stovėjimą gali siekti apie 120 eurų už parą. Asociacijų skaičiavimai rodo, kad dėl prarastų pervežimų ir prastovų Lietuvos įmonės jau gali patirti nuostolių, skaičiuojamų dešimtimis milijonų eurų.

Poveikis Lietuvos automobilių rinkai

Netiesiogiai šis logistikos trikdymas veikia ir Lietuvos automobilių rinką. Sumažėjus tranzitui, gali mažėti paklausa naujiems ir naudotiems vilkikams bei puspriekabėms, kas paveiks tiek Vilniuje, tiek Kaune veikiančius pardavėjus ir serviso tinklus. Dėl paklausos migracijos į Lenkiją, Lietuvos rinka gali patirti tiek kainų korekcijas, tiek atsargų trūkumus.

Atsiranda galimybė perpirkimams ir kainų svyravimams

Jei dalis krovinių pradės važiuoti per Lenkiją, tai gali padidinti transporto kainas į Centrinę Aziją ir pakeisti logistikos maršrutus. Tai tiesiogiai veikia tiek krovinių pervežimo užsakymus, tiek sunkvežimių, traukiančių tam tikras semi-priekabas, paklausą. Lietuvos pirkėjams ir įmonėms verslo išlaidos dėl didesnių tarifų gali pertekti į prekių kainas, o tai matysis ir mažmeninės prekybos segmentuose.

Techniniai aspektai: vilkikų ir puspriekabių specifikacijos

Rinkos ekspertai primena, kad dauguma šiandien naudojamų vilkikų Europoje atitinka Euro 6 emisijų normą, turi ekonomiškas turbodieselines variklio technologijas ir modernias telematikų sistemas kuro sąnaudų valdymui. Lietuvoje populiarūs modeliai pasižymi šiais parametrais:

• Variklio galia: 400–550 AG, tinkama ilgoms distancijoms.
• Fuel efficiency ir telematika: vidutinės kuro sąnaudos 25–35 l/100 km priklausomai nuo krovinio ir maršruto.
• Komfortas vairuotojui: ergonominės kabinos, papildomos saugos sistemos ir autonominio važiavimo palaikymo funkcijos.

Tokios specifikacijos lemia eksploatacijos sąnaudas ir įtaką ilgesnio periodo pelningumui lietuviškose transporto kompanijose.

Daugiau nei logistika: automobiliai, prekyba ir Lietuvos vairuotojai

Vilkikų srautų pokyčiai turi įtakos ne tik sunkiajai technikai, bet ir lengviesiems automobiliams. Jei pervedimo grandis sutrinka, importo ir eksporto grandys keičiasi, todėl naudotų automobilių tiekimas iš Vakarų į Vilnių ir Kauną gali vėluoti, keisti kainas ir pasirinkimą. Lietuvos automobilių rinka, kuri pastaraisiais metais stebėjo nuolatinį naudotų automobilių importo augimą, gali susidurti su tiekimo problemomis ir sezoniškais svyravimais.

Ko tikėtis vairuotojams Lietuvoje?

Vairuotojams Lietuvoje svarbu sekti kuro kainų pokyčius, o verslui – optimizuoti maršrutus ir ieškoti alternatyvių krovinių koridorių. Miestuose kaip Vilniuje ir Kaune servisų ir dalių tiekimo grandinės gali būti paveiktos, todėl rekomenduotina užtikrinti atsarginių dalių ir techninės priežiūros užsakymus laiku.

Išvados ir rekomendacijos

Lenkijos sprendimas atverti pasienio punktus su Baltarusija rodo, kaip geopolitiniai sprendimai greitai keičia logistikos žemėlapį. Lietuvai svarbu siekti regioninio koordinavimo ir ieškoti diplomatinių bei ekonominių sprendimų, kurie padėtų išsaugoti tranzitą. Tuo pačiu Lietuvos automobilių rinkos dalyviai turi pasiruošti operatyviai reaguoti: peržiūrėti pirkimų planus, optimizuoti techninę bazę ir vertinti alternatyvius maršrutus, kad tiek Vilniuje, tiek Kaune vairuotojams Lietuvoje būtų užtikrintas stabilus paslaugų lygis.