3 Minutės
Vilnius pirmą kartą pateko į tarptautinį „Copenhagenize Index“ – 100 dviratininkams draugiškiausių miestų sąrašą. Sostinė debiutavo 50-oje pozicijoje, aplenkdama tokius Europos miestus kaip Varšuva, Lisabona, Milanas, Zagrebas, Budapeštas ir Ryga. Į reitingą patekę miestai atstovauja 44 valstybes; pirmąsias tris vietas užėmė Utrechtas, Kopenhaga ir Gentas.
Ko vertina „Copenhagenize Index“?
Reitingas vertina konkrečius pokyčius mieste: dviračių takų tinklo tankį ir jungiamumą, saugumą, miesto politiką ir valdymą, investicijas bei gyventojų patyrimą. Tai nėra vien dokumentų analizė – indeksas remiasi kasdiene dviratininkų patirtimi, todėl tapo svarbiu tarptautiniu matu miestams, siekiantiems tvaraus judumo.
Vilniaus planai ir įsipareigojimai
Vilniaus savivaldybė ir JUDU programos vadovai nuosekliai plečia dviračių infrastruktūrą: iki 2030 m. mieste planuojama 260 km takų, o iki 2027 m. įrengti dar 124 saugyklas, kurių vietas parinko patys vilniečiai. Miesto vadovai teigia, kad šie sprendimai skatina kasdien pasirinkti dviratį, o tai tiesiogiai veikia miestų judumą ir automobilių naudojimo įpročius.
Automobilių rinka ir e-mobilumas Lietuvoje
Auganti dviračių bei elektrinių dviračių (e-bike) kultūra turi tiesioginį poveikį Lietuvos automobilių rinkai. Vairuotojams Lietuvoje trumpų miesto reisų alternatyva tampa ekonomiškai patraukli – e-dviračių kaina ir prieinamumas auga, o kuro bei parkavimo kaštai verčia permąstyti įprastus kasdienius važiavimus automobiliu. Tuo pačiu Lietuvos automobilių rinka pastebi didesnį susidomėjimą kompaktiškais miesto automobiliais ir elektrinėmis transporto priemonėmis, tačiau SUV ir toliau išlieka populiarūs dėl jų praktinių savybių užmiestyje.
Transporto priemonių specifikacijos ir dizainas
Kalbant apie e-dviračių specifikacijas, Lietuvos pirkėjams svarbu motorų galia (250 W dažniausiai reglamentinė), baterijų talpa (vidutinis nuotolis 40–80 km), svoris ir krovinių talpa (ypač krovininiams dviračiams šeimoms). Dizainas orientuojasi į ergonomiką, atsparumą drėgmei ir žieminiam naudojimui – svarbu Vilniaus bei Kauno klimato sąlygomis užtikrinti patikimumą.
Veikimas ir rinkos pozicionavimas
E-dviratis mieste dažnai pasiūlo didesnį praktinį greitį už pėsčiąjį, mažesnes eksploatavimo išlaidas nei automobilis ir galimybę apeiti kamščius. Rinkoje šios priemonės pozicionuojamos kaip miesto mobilumo sprendimas, papildantis viešąjį transportą. Automobilių pardavėjai Lietuvoje reaguoja siūlydami komplektacijas su dviračių laikikliais, įkrovimo sprendimus ir multimodalo prekybos pasiūlą.
Palyginimai ir pasekmės vairuotojams
Daugeliui vairuotojų Kaune ir Vilniuje trumpi reidai gali būti lengvai pakeičiami dviračiais arba viešuoju transportu, o tai mažina parkavimo paklausą centre ir ilguoju periodu gali paveikti automobilių pardavimus miestų zonoje. Tačiau ilgesnėms kelionėms ir toliau reikalingi automobiliai, todėl rinkoje formuojasi balansinė ekosistema: automobiliai + aktyvus mobilumas + elektriniai sprendimai.
Išvados
Vilniaus patekimas į „Copenhagenize Index“ – reikšmingas signalas Lietuvos miestų tvarumo krypčiai. Tai ne tik pagyrimas už takus ir saugyklas, bet ir ženklas automobilių rinkai: keičiasi vartotojų poreikiai, didėja e-mobilumo paklausa, o automobilių gamintojai bei prekybininkai Lietuvoje turi siūlyti integruotus sprendimus miesto gyventojams. Vilnius juda link miesto, kuriame automobilis nebėra vienintelis kasdienio judumo sprendimas, o tai svarbu tiek vairuotojams Lietuvoje, tiek Lietuvos automobilių rinkai plačiau.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą