3 Minutės
Seimas lapkričio 27 d. patvirtino Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas, kurios naujai reglamentuoja mažos taršos zonų (MTZ) steigimą Lietuvoje. Nuo 2025 m. gruodžio 15 d. šių zonų įsteigimas bus privalomas visiems miestams, kuriuose gyvena daugiau nei 80 tūkst. gyventojų. Pagal 2025 m. gyventojų skaičių tai taikoma Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui.
Ką tai reiškia vairuotojams Lietuvoje?
Pataisos aiškiau apibrėžia savivaldybių teises nustatyti įvažiavimo taisykles, transporto apribojimus ir išimtis. Savivaldybės galės leisti išimtis elektromobiliams, nustatyti papildomas nuolaidas mokamose stovėjimo zonose ar riboti senesnių, didesnę taršą keliančių automobilių patekimo sąlygas. Balsavimo vieningumas – 94 Seimo nariai palaikė pataisas – rodo politinį sutarimą dėl taršos mažinimo strategijos.
Praktinis poveikis Lietuvos automobilių rinkai
Mažos taršos zonų įrašymas į teisės aktus keis tiek naujų, tiek naudotų automobilių paklausą Lietuvoje. Lietuvos automobilių rinka jau pastebi didėjančią elektromobilių paklausą: dėl zonų griežtinimo vairuotojai Lietuvoje aktyviau svarsto perėjimą prie elektrinių arba į hibridines pavaras. Automobilių kainų tendencijos rodo, kad nors EV pradinės kainos gali būti aukštesnės, ilgalaikės eksploatacijos sąnaudos ir lengvatos miestų zonomis mažina bendrą biudžeto naštą.
Specifikacijos, dizainas ir našumas – kaip tai veikia pasirinkimus
Vairuotojams reikėtų atkreipti dėmesį į kelis techninius aspektus: emisijų norma (pvz., Euro 6), variklio tipas, baterijos talpa ir realus nuvažiuojamas atstumas. Miestuose, tokiuose kaip Vilniuje ar Kaune, populiariausi elektromobilių modeliai pasižymi kompaktišku dizainu, geru įsibėgėjimu mieste ir pakankama baterija kasdieniams atstumams. Didesni hečbekai ar krosoveriai gali būti patrauklūs dėl komforto, tačiau jų svoris ir aerodinamika įtakoja suvartojimą bei išlaikymą zonoje.
Palankumas ir lyginimas su Europa
Daugelyje Vakarų Europos šalių panašios zonos veikia jau kelerius metus, ir jos skatina greitesnę elektromobilių adaptaciją. Lietuva žengia panašiu keliu, bet su galimybe savivaldybėms koreguoti taisykles pagal vietos poreikius. Tai reiškia, kad Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje transporto politika gali skirtis – pavyzdžiui, stovėjimo nuolaidos EV arba išimtys gyventojams bei aptarnaujančiam transportui.
Ko laukti toliau
Įstatymo pataisos įsigalios etapais, paliekant savivaldybėms teisę detaliai sureguliuoti zonas. Vairuotojams Lietuvoje rekomenduojama stebėti savivaldybių sprendimus dėl išimčių, stovėjimo taisyklių ir infrastruktūros plėtros – ypač įkrovimo vietų tinklo Vilniuje ir Kaune. Verslui ir automobilių pardavėjams tai reiškia poreikį aiškinti pirkimo naudą, technines specifikacijas ir ilgalaikes eksploatacijos išlaidas Lietuvos rinkos kontekste.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą