4 Minutės
Pasienio su Lenkija savivaldybėse šiemet užfiksuotas reikšmingas dyzelino pardavimų nuosmukis, kuris atsiliepia ne tik degalinių verslui, bet ir vietos ekonomikai. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2025 m. sausio–spalio mėn. Lietuvoje parduota apie 1,58 mlrd. litrų dyzelino — tai yra 13,2 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai gerokai daugiau nei Finansų ministerijos pradžioje prognozuotas 6 % rinkos susitraukimas.
Ką rodo skaičiai regionuose?
Rekordiniai nuosmukiai pasienio savivaldybėse
Didžiausias kritimas užfiksuotas Kalvarijos savivaldybėje — pardavimai krito net apie 73,4 %. Šakių rajone mažėjimas siekė 51,4 %, Marijampolės raj. — 27,8 %, Prienų raj. — 16 %, Alytaus mieste — 13,6 %. Šie duomenys aiškiai rodo, kad artumas sienai ir intensyvūs krovinių srautai stipriai koreliuoja su degalų pardavimų mažėjimu.
Kas lemia dyzelino nutekėjimą į Lenkiją ir Latviją?
Pagrindinė priežastis — degalų akcizų skirtumai. 2026 m. Vyriausybė pasiūlė dyzelino akcizą didinti 6,5 % (nuo 519,6 iki 553,6 EUR už 1000 l), kas padidintų galutinę kainą apie 4 ct/l. Lenkija kitąmet akcizo nekels, todėl kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos degalinių gali išaugti iki 14 ct/l. Be to, Latvijoje planuojamas akcizo augimas susidurs su teisės aktų niuansais — iki balandžio dyzelinas ten gali būti apie 6 ct/l pigesnis už Lietuvoje siūlomą kainą. Dėl šių disproporcijų vietiniai vairuotojai ir krovininio transporto operatoriai renkasi piltis dyzeliną užsienyje ir papildomai apsiperka.
Poveikis verslui ir darbo rinkai
Degalinės ir darbuotojų atleidimai
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) skaičiavimais, pasienio degalinėms šiais metais gali tekti atleisti apie 100 darbuotojų, o atleidžiamųjų darbo užmokesčio fondas sieks apie 3 mln. eurų. Mažesni degalinių tinklai jaučia didžiausią spaudimą — jiems sunku amortizuoti kritusias pajamas, todėl įvestos priemonės dažnai reiškia darbo laiko trumpinimą ar naktinių pamainų atsisakymą.
Kaip tai keičia Lietuvos automobilių rinką?
„Degalų turizmas“ turi kelių krypčių poveikį Lietuvos automobilių rinkai. Pirmiausia — mažėja dyzelinių automobilių eksploatacijos ekonominis privalumas pasienio zonose, o tai gali paspartinti perėjimą prie alternatyvių jėgainių: benzininių, hibridinių ar elektrinių automobilių. Vairuotojams Lietuvoje, ypač Vilniuje ir Kaune, ilgainiui taps svarbu mažesnės kuro sąnaudos bei efektyvumas mieste. Tai skatina didesnį susidomėjimą kuro taupančiomis technologijomis ir mažiau populiarių dyzelinių modelių atsisakymu rinkoje.
Specifikacijos, dizainas, našumas ir rinkos pozicionavimas
Dėl mažėjančio dyzelino populiarumo verslininkai ir vežėjai vertina transporto priemonių kuro sąnaudas (l/100 km), variklių efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Dyzeliniai varikliai tradiciškai vertinami už didelį sukimo momentą ir ekonomiškumą magistraliniuose maršrutuose — tai aktualu tarptautiniam kroviniams vežti. Tačiau vilkikų ir komercinių automobilių segmentuose didėja susidomėjimas alternatyviais sprendimais: hibridiniais varikliais, dyzelino ir elektros deriniais arba pilnais elektriniais varikliais. Lietuvoje, ypač Vilniuje ir Kaune, pastebimas daugiau komfortu ir technologiniu aprūpinimu pasižyminčių modelių poreikis — patrauklus dizainas ir išmanių sistemų integracija tampa svarbi rinkos dalyvių konkurencinio pranašumo dalimi.
Sprendimai ir galimos pasekmės
Lietuvos verslo bendruomenė siūlo sinchronizuoti dyzelino akcizus su Lenkija, kad būtų išlygintas kainų skirtumas ir mažiau skatintų „degalų turizmą“. Tokia politika galėtų sumažinti nuostolius pasienio regionų verslams, atkurti dalį rinkos ir sumažinti spaudimą mažesniems degalinių tinklams. Kita alternatyva — investicijos į degalinių paslaugų įvairovę (maitinimas, kitos paslaugos) bei skaitmeniniai sprendimai, pritraukiantys vietinius gyventojus ir vežėjus.
Išvados vairuotojams Lietuvoje ir automobilių rinkai
Dyzelino kainų svyravimai pasienio su Lenkija ir Latvija zonoje keičia tiek kasdienius vairuotojų sprendimus, tiek ilgalaikes automobilių rinkos tendencijas Lietuvoje. Vežėjams svarbiausia — eksploatacinės sąnaudos ir patikimumas; miesto vairuotojams — komfortas, dizainas ir mažos kuro sąnaudos. Lietuvos automobilių rinka reaguoja į šiuos pokyčius: didėja paklausa efektyviems, mažiau priklausomiems nuo kuro kainos sprendimams, o degalinių tinklai privalo adaptuotis arba rizikuoja prarasti klientus į užsienį.
Autopaslaugų sektorius, automobilių tiekėjai ir politikos formuotojai privalo stebėti kainų dinamiką ir suderinti priemones, kad būtų apsaugota pasienio regionų ekonomika ir užtikrintas tvarus Lietuvos automobilių rinkos augimas.
Šaltinis: autoasas
Palikite komentarą