4 Minutės
Krunos tilto, įsikūrusio A1 magistralėje šalia Kauno, rekonstrukcija įgauna pagreitį: nuo pavasario nugriauto vieno iš dviejų tiltų vietoje statomas naujas, o šią savaitę baigti perdangos plokštės betonavimo darbai. Artimiausiu metu prasidės asfalto sluoksnių klojimas, todėl planuojama, kad eismas per naują tilto dalį galėtų būti atidarytas dar šių metų pabaigoje arba kitų metų pavasarį.
Projektas svarbus eismui ir šalies saugumui
Susisiekimo ministro Juro Taminsko teigimu, Krunos tiltas stovi vienoje intensyviausių šalies automagistralių, todėl greitas darbų užbaigimas užtikrins saugų susisiekimą tūkstančiams vairuotojų Lietuvoje ir palaikys karinio mobilumo koridorius, svarbius nacionaliniam saugumui bei ekonomikai. „Via Lietuva“ atstovai pabrėžia, kad tilto atstatymas yra vienas sudėtingiausių šiuo metu vykdomų infrastruktūros atnaujinimo projektų – darbai vyksta sklandžiai ir pagal grafiką.
Techniniai darbai ir naudojamos medžiagos
Rugsėjį baigti plieninės perdangos įrengimo darbai ir pradėtas pakloto montavimas; vėliau užbetonuota monolitinė gelžbetonio perdangos plokštė ir demontuojami klojiniai. Perdangos betonavimui sunaudota beveik 800 m3 betono ir apie 210 tonų armatūros, o klojinių bei atramų įrengimui – ne mažiau kaip 200 tonų įrangos. Betonavimas vyko devyniais etapais, siekiant užtikrinti reikiamą plieninės konstrukcijos apkrovą; po betono atkietėjimo atliekamas klojinių šalinimas.
Statybų organizacija ir sauga
Statybvietėje kasdien dirba apie 60 žmonių nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro (pirmadieniais–šeštadieniais). Vykdomi darbai naktimis užtikrinami apšvietimu; artimiausiu metu planuojama įrengti perdangos hidroizoliaciją ir montuoti atitvarus. Tolimesni darbai apima krantinių sutvirtinimą, skaldos ir asfalto pagrindo sluoksnių įrengimą prieigose.
.avif)
Projektas ir finansavimas
Naujas nuolatinis tiltas bus pastatytas iš plieno ir gelžbetonio konstrukcijų, jo perdangos ilgis sieks 125 metrus. Visas rekonstravimo ir laikinojo tilto įrengimo projektas planuojamas užbaigti 2027 metų pavasarį. Darbus atlieka UAB „Tilsta“, sutarties vertė – kiek daugiau nei 24 mln. eurų (su PVM). Projekto dalis finansuojama Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) lėšomis: „Via Lietuva“ ir CINEA pasirašė daugiau kaip 9,4 mln. eurų vertės finansavimo sutartį.
Poveikis Lietuvos automobilių rinkai ir vairuotojams
Tiesioginis tilto atidarymas sumažins spūstis A1 koridoriuje, kas yra svarbu tiek keleiviniam transportui, tiek krovininiams reisams ir Lietuvos automobilių rinkai. Stabilus magistralinis eismas yra itin svarbus naudotų automobilių importui (dažnai į Lietuvą atvykstant didesnėms partijoms), logistikos kaštams ir automobilių kainų formavimuisi. Mažesnės eismo trikdžių rizikos reiškia sklandesnį automobilių pardavėjų ir servisų darbą Kėdainiuose, Kaune ar Vilniuje.
Reikšmė komerciniam transportui ir EV infrastruktūrai
Tilto konstrukcija ir planuojama apkrova užtikrins, kad sunkesni krovininiai automobiliai bei autobusai galės judėti be apribojimų – tai gerina tiek vietinį krovinių judėjimą, tiek tranzitą per Lietuvą. Stabilus kelio ruožas taip pat palankus elektromobilių įkrovimo stočių tinklui plėsti palei A1, todėl EV savininkams būtinų įkrovimo stotelių tinklas taps patikimesnis.
Kaip kelionės pokyčiai veikia pirkėjus ir rinką
Automobilių pirkėjams Lietuvoje tai gali reikšti mažesnį laiko nuostolį važiuojant tarp Vilniaus ir Kauno, taip pat patrauklesnes kainas naudojamų automobilių segmentuose dėl geresnės logistikos. Nors naujų automobilių kainos Lietuvoje seka Europos rinkos tendencijas ir priklauso nuo valiutinių bei tiekimo grandinės veiksnių, geresnė kelių infrastruktūra ilgainiui mažina eksploatacijos išlaidas ir transporto paslaugų tarifus.
Transporto priemonių specifikacijos, dizainas ir rinkos pozicija
Į tiltą kasdien važiuojantys automobiliai dažniausiai priklauso SUV ir hečbekų segmentams — tai atspindi ir Lietuvos automobilių rinkos poreikius: aukštesnė pravažumas, erdvė šeimoms ir geresnė matomybė magistralėse. Dėl gausaus krovinių eismo taip pat aktualūs dyzeliniai ir hibridiniai komerciniai sprendimai, tačiau pastebimas spartus EV populiarėjimas Vilniuje ir Kaune. Infrastruktūros atnaujinimas stiprina segmento pasirinkimą, nes geresni keliai mažina baimę dėl EV nuvažiuojamo atstumo ir įkrovimo prieinamumo.
Išvados
Krunos tilto rekonstrukcija – svarbus žingsnis stabilizuojant A1 magistralės eismą ir užtikrinant sklandų susisiekimą tarp didžiųjų Lietuvos miestų. Projekto užbaigimas sumažins poveikį Lietuvos automobilių rinkai, pagerins logistiką ir prisidės prie patikimesnės elektromobilių infrastruktūros plėtros. Vairuotojams Lietuvoje ir verslui tai reiškia greitesnes keliones, mažesnes transporto sąnaudas ir didesnį saugumą magistralėje.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą