6 Minutės
Automatinis avarinis stabdymas (AEB) – technologija, kuri gali išvengti susidūrimo ar bent sumažinti jo pasekmes, tampa vis dažnesnis elementas naujuose automobiliuose. Tai ne brangi „prabanga“, o realus saugumo privalumas, kurio poveikis jau patvirtintas tyrimais ir saugos organizacijų vertinimais.
Ką tiksliai daro AEB ir kaip ji veikia
AEB sistemos naudoja įvairius jutiklius – radaro, kameras ar LIDAR – kad aptiktų kliūtis priešais automobilį ir įvertintų tikimybę susidurti. Jei sistema nustato pavojų, dažniausiai pirmiausia įspėja vairuotoją garso signalu arba žinute prietaisų skydelyje. Jeigu vairuotojas nepalieka reakcijos, įsijungia automatinė stabdymo funkcija: automobilis pats pritaiko stabdžių slėgį, kad išvengtų susidūrimo arba sumažintų smūgio jėgą.
Yra keli AEB tipai. Paprasčiausi skirti žemesnėms miesto greitvėms ir gali visiškai sustabdyti automobilį nuo smulkių rėžimų. Pažangiosios sistemos veikia didesniu greičiu, atpažįsta pėsčiuosius ir dviratininkus bei gali taikyti stipresnį stabdymą – modernūs sprendimai sugeba pasiekti apie 1G stabdžių jėgą, palyginti su seno tipo įrenginiais, kurie sugebėdavo 0.5–0.6G.
Technologijos užkulisiuose: radaras, kameros ir LIDAR
Kiekvienas jutiklis turi privalumų ir trūkumų. Radaras gerai nustato objektų buvimo vietą, atstumą ir jų „kietumą“ (ypač metalinius objektus), bet silpnesnis atpažinant, kas tas objektas – automobilis, dviratininkas ar žmogus. Kameros puikiai klasifikuoja objektus vizualiai, bet ne visada tiksliai nustato jų atstumą ar būsimą trajektoriją. LIDAR (šviesos aptikimas ir nuotolio matavimas) duoda tikslius erdvinius duomenis, tačiau buvo brangesnis sprendimas ankstyvose sistemose.
Derinant radaro ir kamerų duomenis (ar daugiau nei vienos kameros), AEB gali ne tik aptikti objektą, bet ir numatyti jo judėjimą: ar pėstysis ketina kirsti gatvę, ar dviratininkas sukasi į važiuojamąją dalį. Tokios sprendimo galimybės leido AEB sistemoms tapti ne tik miesto sąlygų priemone, bet saugos priemone, kuri gali sumažinti žūčių ir sužeidimų skaičių.
Empiriniai duomenys ir efektyvumas
Saugumo tyrimai rodo aiškų AEB poveikį. Euro NCAP ir Australijos NCAP 2015 m. analizė nustatė, kad automobilių su AEB įranga realiame eisme galimų susidūrimų iš nugaros skaičius sumažėjo 38 %. Adelaidės universiteto tyrimas, apėmęs 104 eismo įvykius, parodė, kad AEB galėjo sumažinti mirtinus susidūrimus 20–25 % ir sumažinti sužeidimų tikimybę 25–30 %.
Thatcham Research, viena iš lyderiaujančių saugumo organizacijų, vertina AEB kaip vieną svarbiausių pastarųjų metų kelių saugumo laimėjimų – palyginamą su saugos diržų įvedimu. Thatcham skaičiavimais, tinkamai išplėtus AEB naudojimą JK, per artimiausius 10 metų būtų galima išgelbėti apie 1 100 gyvybių ir sumažinti 122 860 sužeidimų.
Istorija: nuo Volvo City Safety iki šiandienos sistemų
Vienas ankstyvųjų AEB pavyzdžių – Volvo 2008 m. pristatytas City Safety sistemos modulis XC60, skirtas prevencijai miesto eisme. Pirmosios kartos sprendimas veikė mažuose greičiuose (nuo kiek daugiau nei 2 mph iki ~19 mph) ir galėjo išvengti smūgio, jei greičių skirtumas neviršijo apie 9 mph. Net tokio riboto diapazono sistema parodydavo reikšmingą naudą: Thatcham palyginimu, XC60 su City Safety turėjo 23 % mažesnį avarijų skaičių, palyginti su panašiais modeliais be AEB.
Nuo tada technologija smarkiai pasistūmėjo. Senieji LIDAR sprendimai daug kur pakeisti radaru ir kameromis arba jų kombinacijomis. „Programinė įranga pagerėjo, gamintojai labiau pasitiki sistemomis“, – pažymi Thatcham atstovai; ši pažanga leido AEB jutikliams veikti didesniu greičiu ir tiksliau atpažinti pėsčiuosius bei dviratininkus.
Kiek kainuoja ir kodėl kai kurie automobiliai vis dar neturi AEB
Vienas dažnas klausimas – jei AEB veiksminga, kodėl ji nėra visuotinė? Dalį kaltės sudaro vartotojo pasirinkimai: dekoratyvūs salonai ar didesni ratlankiai dažnai patrauklesni pirkėjui nei nematomas saugumo modulis. Duomenys rodo, kad naujuose automobiliuose, kur AEB siūlomas kaip papildoma opcija, jį pasirenka tik apie 1.6 % pirkėjų.
Kita problema – mažesniems gamintojams inžineriniai sprendimai gali būti sudėtingesni, tačiau komponentų kainos nėra beprotiškos. A. Avery (Thatcham) vertinimu, standartiniai komponentai gali kainuoti maždaug: LIDAR apie £37, vienos kameros sprendimas apie £58, stereo kamera apie £73 ir radaro modulis apie £146. Tai rodo, kad technologija prieinama, bet jos įdiegimas ir sertifikavimas vis dar reikalauja investicijų.
Reguliavimas ir privaloma įranga
Atsižvelgdama į aiškią AEB naudą saugumui, Europos Komisija nusprendė 2018 m. įtraukti AEB su pėsčiųjų ir dviratininkų atpažinimu į privalomų naujų automobilių įrangos sąrašą. Nuo vidurio 2022 m. AEB, išjungiamas išskyrus specialias sąlygas, tapo viena iš priemonių, įtrauktų į naujas privalomas saugumo sistemas kartu su greičio asistento (ISA) ir juostos laikymosi pagalba. Tai ženkliai padidins AEB prieinamumą ir galbūt sulėtins sužeidimų bei žūčių skaičiaus augimą.
Susijusios technologijos ir ateities perspektyvos
AEB yra dalis platesnio pažangių vairuotojo pagalbos sistemų (ADAS) ir autonominio važiavimo link vedančių sprendimų. Integracija su adaptyviu greičio palaikymu, eismo ženklų atpažinimu ir juostos palaikymo sistemomis dar labiau sustiprina AEB efektyvumą. Ateityje galime tikėtis dar didesnės jutiklių įvairovės ir pažangesnių mašininio mokymosi algoritmų, leidžiančių sistemoms geriau prognozuoti žmogaus elgesį ir greičiau reaguoti sudėtingose situacijose.
Expert Insight
„Automatinis avarinis stabdymas nėra stebuklas, kuris pašalins visas avarijas, bet tai labai efektyvus įrankis, kuriuo pasinaudojus galime reikšmingai sumažinti žūčių ir sunkių sužeidimų skaičių. Derinant radarą ir kameras, sistemos šiandien atpažįsta pėsčiuosius ir dviratininkus taip pat gerai, kaip ir automobilius – tai didelis žingsnis saugesnės infrastruktūros link“, – sako dr. Mantas Petrauskas, transporto saugos inžinierius ir tyrėjas.
Išvados
AEB yra vienas iš labiausiai įrodytais rezultatais pasižyminčių saugumo sprendimų automobilių pramonėje. Tyrimai ir realaus pasaulio duomenys rodo aiškų poveikį: mažiau susidūrimų, mažiau mirčių ir sužeidimų. Akivaizdu, kad technologijos evoliucija, reguliavimo iniciatyvos ir platesnis klientų švietimas yra raktas į platesnį AEB paplitimą. Jei planuojate keisti automobilį, verta rimtai apsvarstyti AEB – tai investicija, kuri gali sugrąžinti sveikatą ar net gyvybę.
Palikite komentarą