3 Minutės
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos geležinkelių sektoriuje traukinio mašinistėmis dirbo vos kelios moterys. Viena iš jų – Giedrė Ruzgaitė, kuri šią vasarą prisijungė prie LTG grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ ir tapo matoma figūra keleiviams Vilniuje, Kaune ir kituose maršrutuose. Jos istorija aktuali ne tik dėl lyčių pusiausvyros transporto sektoriuje, bet ir todėl, kad rodo, kaip techninis pomėgis – automobiliai ir motociklai – gali atvesti prie karjeros geležinkeliuose.
Kelias nuo automobilio garažo iki mašinisto kabinos
Giedrė pasakoja, kad susidomėjimas automobiliais ir motociklais prasidėjo nuo paauglystės: 16 metų domėjosi varikliais, remontu ir automobilių istorija. Sulaukusi pilnametystės ji išlaikė vairavimo egzaminą, įsigijo pirmą automobilį ir iki šiol remontuoja ne tik savo, bet ir draugų transporto priemones. Šis praktinis technologijų supratimas padėjo jai drąsiai pasirinkti traukinio mašinisto studijų programą, kurią vėliau baigė sėkmingai ir įsidarbino.
Ką reiškia dirbti mašiniste: dienotvarkė ir atsakomybė
Giedrė atskleidžia, kad darbo grafikas gali būti labai įvairus – pamainos prasideda anksti ryte (kartais 4 val.) arba vakare ir baigiasi naktį. Mašinisto kabina jai primena „asmeninį kabinetą“: ji turi savo erdvę, bet tuo pačiu nuolat juda ir stebi aplinką. Kiekviena kelionė sukelia stiprų atsakomybės jausmą – ypač, kai traukinys pilnas keleivių. Svarbiausia, pasak Giedrės, griežtai laikytis instrukcijų ir procedūrų.
Reakcijos ir komandos priėmimas
Nors pradžioje kolegų buvo abejonių, Giedrė greitai išsklaidė stereotipus savo įgūdžiais. Keleiviai dažnai nustemba, išgirdę balsą: „Laba diena, su jumis sveikinasi traukinio mašinistė Giedrė.“ Tai atspindi platesnę visuomenės diskusiją apie moterų vaidmenį techninėse profesijose Lietuvoje.
Traukinių ir automobilių perspektyvos: technologijos ir rinka
Nors Giedrė dirba geležinkeliuose, jos domėjimasis automobiliais leidžia sieti dvi mobilumo sritis. Lietuvos automobilių rinka pastaraisiais metais aktyviai keitėsi: didėja elektrinių ir hibridinių modelių populiarumas, naudotų automobilių kainos svyruoja ir dažnai yra aukštesnės nei prieš keletą metų, o Vilniuje ir Kaune susikoncentravusios pardavimų bei serviso paslaugos. Vairuotojams Lietuvoje svarbu atkreipti dėmesį į prieinamumą (kuriamas infrastruktūros tinklas įkrovimo stotelių), eksploatacijos sąnaudas ir originalių dalių pasiekiamumą.
Transporto priemonių specifikacijos ir pasirinkimai
Lietuviams renkantis automobilį, svarbios tokios charakteristikos kaip variklio tipas (dyzelis, benzinas, hibridas ar elektra), kuro sąnaudos, kaina ir saugumo įranga. Dabar populiarūs kompaktiški miestų automobiliai ir visureigiai dėl praktiškumo keliuose aplink Vilnių ir Kauną. Remontas ir dalių kaina – reikšmingas veiksnys, ypač laikant automobilius ilgiau.
Traukinių technologijos: „Stadler Flirt" ir jų reikšmė
Giedrė taip pat laukia galimybės vairuoti naujuosius elektrinius „Stadler Flirt“ traukinius. Šie vagonų junginiai pasižymi geru pagreičiu, efektyviu energijos naudojimu ir komfortu keleiviams. Priklausomai nuo varianto, FLIRT modeliai gali pasiekti 160–200 km/val., o jų modulinis dizainas leidžia pritaikyti interjerą pagal regioninius poreikius. Lietuvos kontekste elektriniai traukiniai prisideda prie tvaresnio susisiekimo ir mažesnių eksploatacijos sąnaudų ilgalaikėje perspektyvoje, palyginus su dyzeliniais sprendimais Europos rinkoje.
Išvados: kodėl ši istorija svarbi automobilių ir mobilumo bendruomenei
Giedrės pavyzdys rodo, kad techniniams pomėgiams ir praktiniams įgūdžiams – remontuojant automobilius ar vairuojant motociklą – galima rasti vietą ir geležinkelio sektoriuje. Lietuvoje, kur Vilnius ir Kaunas formuoja didžiausią mobilumo pulsą, tokios istorijos skatina daugiau jaunų žmonių, įskaitant moteris, rinktis technines profesijas. Tuo pačiu jos primena, kad tiek automobilių, tiek traukinių technologijų pasirinkimai turi įtakos kainoms, komfortui ir tvarumui Lietuvos transporto rinkoje.
Šaltinis: delfi
Palikite komentarą