4 Minutės
Tarp „PRO BRO Express“ tunelinių plovyklų tinklo savininkų („Švaros broliai“) ir į tinklą įžengusių franšizės investuotojų užvirė atviras konfliktas. Investuotojai teigia, kad jiems buvo pateiktas pernelyg optimistinis verslo modelis, neatitinkantis realių pajamų ir plovyklos srauto – tai, pasak jų, lėmė daugiau nei 1,3 mln. eurų nuostolių. Tuo metu „Švaros broliai“ kaltinimus neigia ir nurodo, jog franšizės gavėjas nesilaikė sutartyje numatytų veiklos bei kokybės standartų.
Investuotojų argumentai: pažadėjo greitą atsiperkamumą, atnešė nuostolius
UAB „Express PRO K28“, valdžiusi „ProBro“ tunelinę plovyklą Kretingos g., Klaipėdoje, 2024 m. pabaigoje informavo kreditorius apie ketinimą kelti nemokumo procesą. Investuotojai teigia, kad nuo pat atidarymo mėnesių plovykla generavo nuostolius: 2023 m. veiklos apimtys buvo beveik trečdaliu mažesnės negu prognozuota, o vėliau skirtumas didėjo. Jie skaičiuoja, kad 2021–2024 m. teko papildomai investuoti daugiau nei 0,5 mln. eurų vykdant franšizės reikalavimus, o dalis šių lėšų atiteko „Švaros brolių“ grupei ir susijusioms įmonėms.
Pajamų modelis ir abonementų sistemos problema
Investuotojai pabrėžia, kad initialus verslo plane nurodytas nuplautų automobilių skaičius ir pelningumo modelis buvo aiškus – tai ir buvo investavimo argumentas. Tačiau 2024 m. vasarą, pasak investuotojų, abonementinių pajamų administravimo pokyčiai nukreipė dalį srautų į „Švaros brolių“ įmones, sukeldami mokėjimų trikdžių, finansinių įsipareigojimų neįvykdymą ir galiausiai – plovyklos nemokumą.
„Švaros brolių“ versija: atsakomybė tenka franšizės gavėjui
„Švaros brolių“ direktorė ir „PRO BRO Express“ tinklo vadovė Vitalija Barzdėnė teigia, kad UAB „Express PRO K28“ nesilaikė sutartyje numatytų standartų, todėl franšizės sutartis buvo nutraukta jų iniciatyva. Bendrovė aiškina, jog franšizės modelyje rizika ir finansiniai rezultatai tenka franšizės gavėjui, o abonementinės pajamos ir plovyklų paskirstymas vykdomi pagal sutartis ir proporcingai atliktiems plovimams.
Pagalba, rinkodara ir pradinių rinkų specifika
„Švaros broliai“ tvirtina taikę papildomas pagalbos priemones – rinkodaros kampanijas, konsultacijas ir technologinę pagalbą – tačiau, nutrūkus konstruktyviam dialogui, sutartis buvo nutraukta. Bendrovė atkreipia dėmesį, jog tunelinės plovyklos dažnai pasiekia pilną pajėgumą tik po kelerių metų, ypač naujose rinkose, kur Lietuvos vairuotojai dar turi įpročio kaupti abonementus ir rutiną.
Kas tai reiškia Lietuvos automobilių rinkai ir vairuotojams?
Situacija aktuali ne tik investuotojams ir franšizės savininkams, bet ir vairuotojams Lietuvoje. Tunelinės plovyklos yra populiarus sprendimas didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – dėl greičio ir patogumo. Tačiau franšizinių tinklų stabilumas tiesiogiai veikia prieinamumą, kainas ir abonementų pasiūlą. Jei tinklas susiduria su finansiniais sunkumais, tai gali reikšti mažesnę konkurenciją, aukštesnes paslaugų kainas arba sumažintą investicijų srautą į naujas lokacijas.
Techninė perspektyva: kaip plovykla veikia automobilio priežiūrą
Tunelinės plovyklos skirtos greitam eksterjero plovimui: efektyvios priemonės dažų apsaugai, apsauginių sluoksnių tepimas, purvo ir druskų pašalinimas, ratų ir slenksčių priežiūra. Dažnai siūlomi papildomi servisai – vaškavimas, automobilio apžiūra ar cheminis valymas. Lietuvoje, kur kelio druskos ir rudeninis purvas ypač kenkia kėbului, reguliarus plovimas prisideda prie ilgaamžiškumo. Didesnės ratų skersmens, plastiko apdailos ypatumai ar hibridinės/elektrinės pavaros reikalauja skirtingo priežiūros režimo, todėl plovyklos įranga ir naudojamos cheminės priemonės turi atitikti modernių automobilių reikalavimus.
Rinkodaros ir pozicionavimo įtaka investicijoms
Franšizės modeliai žada greitą ekspansiją, tačiau Lietuvos automobilių rinka turi savo specifiką: naudojamų automobilių pasiūla, kainų svyravimai ir vairuotojų įpročiai skiriasi nuo Vakarų Europos. Pavyzdžiui, populiariausios markės – Volkswagen, Toyota ar Škoda – turi daug savininkų Lietuvoje, kurie dažnai renkasi greitus ir pigesnius plovimo sprendimus. Tai reiškia, kad franšizės tinklo sėkmė priklauso nuo kainodaros, lokalios rinkodaros (Vilniuje, Kaune) ir paslaugų pritaikymo vietiniams poreikiams.
Kas toliau? Teisiniai veiksmai ir verslo rizikos
Abi pusės išlieka prie savo pozicijų: investuotojai svarsto teisines priemones siekdami atgauti investicijas, o „Švaros broliai“ laikosi nuomonės, kad veiksmai buvo teisėti ir kad problema kilo dėl konkretaus franšizės gavėjo valdymo sprendimų. Galutinį sprendimą gali nulemti teismai arba derybos. Lietuvoje šis atvejis tampa pamoka apie franšizės modelių rizikas, aiškius sutartinius įsipareigojimus ir rinkos tyrimo svarbą prieš investuojant.
Vairuotojams Lietuvoje rekomenduotina sekti vietinių plovyklų paslaugų kokybę, akcijas ir abonementų sąlygas – ypač jei renkasi ilgalaikes sutartis su franšizės tinklais. Verslo operatoriams – atidžiai vertinti vietos rinkos duomenis, realius plovimų srautus (Vilnius vs. mažesni miestai) ir sąžiningai komunikuoti investuotojams apie rizikas bei atsiperkamumo laikotarpius.
Šaltinis: madeinvilnius
Komentarai
Linas
Ši istorija parodo, kad be aiškių įsipareigojimų rizika didėja. Vartotojams abonementai ir kainos turi būti skaidrūs, prieš plėtrą į didmiesčius.
Mariusas
Ar įmanoma pasitikėti tokia franšizės pažada? Investuotojai teigia 1,3 mln € nuostolių, o Švaros broliai tikina, kad sutarties reikalavimai buvo nesilaikomi. Kur tiesa?
Palikite komentarą