3 Minutės
Seimas pradėjo svarstyti Kelių transporto kodekso ir Kelių įstatymo pataisas, kurios tramvajų įteisintų kaip lygiavertę keleivinę transporto priemonę. Po pateikimo iniciatyvą parėmė 74 parlamentarai, prieš nebuvo, 15 susilaikė. Pagal komiteto sprendimą projektas turėtų grįžti į plenarinį posėdį birželio 25 d.
Ką tai reiškia miestams ir vairuotojams Lietuvoje
Parlamentaro Simono Kairio teigimu, įstatymo pakeitimas yra pirmas žingsnis sudarant teisines prielaidas miestams svarstyti tramvajų diegimą kaip alternatyvą automobilių srautams. „Tai leistų išplėtoti viešojo transporto tinklą, pagerinti teikiamų paslaugų kokybę bei sumažinti spūstis“, – sakė S. Kairys. Vilnius ir Kaunas jau atliko galimybių studijas, tačiau iki šiol tramvajus Lietuvos teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuotas.
Ne sprendžiami techniniai klausimai
Svarbu pabrėžti, kad pataisos netvarko infrastruktūros, saugumo ar valdymo klausimų – jos tik suteikia teisinį pagrindą tramvajams kaip transporto rūšiai. Techniniai sprendimai dėl trasų, stotelių, eismo reguliavimo ir finansavimo lieka savivaldybių ir atitinkamų institucijų atsakomybė.
Specifikacijos, dizainas ir eksploatacija: ką verta žinoti
Modernūs tramvajai dažnai pasižymi žemu deniu, moduline konstrukcija ir elektrine pavara, regeneracine stabdymo sistema bei talpa nuo 150 iki 300 keleivių priklausomai nuo konfigūracijos. Miestų trasoms skirti vagonai paprastai pasiekia miestinį greitį iki 70 km/h, užtikrina greitą įlipimą ir pritaikymą neįgaliesiems.
Kaip tramvajai veikia Lietuvos automobilių rinką?
Tramvajų diegimas gali turėti ilgalaikių pasekmių Lietuvos automobilių rinkai: sumažėjusi poreikio naudoti asmeninius automobilius dalis gali lėtinti naujų automobilių pardavimus, ypač miesto gyventojų segmente. Tuo pačiu, augantis susidomėjimas elektromobiliais ir viešojo transporto modernizavimu Europoje rodo, kad Lietuvos automobilių rinka adaptuojasi link mažesnio kuro suvartojimo ir ekologinių sprendimų.
Rinkos pozicionavimas ir palyginimai su Europa
Daugelis Europos miestų (Lenkija, Čekija, Vokietija) jau turi išvystytas tramvajų arba lengvojo geležinkelio sistemas. Lietuvai žengiant tokiu keliu reikia vertinti kaštus – tramvajų projektai yra kapitalo imlūs, tačiau ilgainiui sumažina automobilių spūstis ir teršalų kiekį. Dėl kainų pokyčių ir naudotų automobilių importo tendencijų vairuotojams Lietuvoje ateityje gali būti patrauklu rinktis bendrą mobilumą, o ne nuosavą transportą.
Išvados
Siūlomų pataisų paskirtis – sukurti teisinį pagrindą tramvajams Lietuvoje. Jei įsigaliotų, Vilnius, Kaunas ir kiti miestai galėtų rimčiau svarstyti tramvajų įvedimą kaip ilgalaikę, ekologišką ir našią miesto mobilumo dalį. Tačiau techniniai, finansiniai ir saugumo sprendimai dar laukia savo etapų.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą