3 Minutės
Net ir praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo tada, kai Baltarusijos institucijos leido į Lietuvą grįžti sulaikytiems vilkikams, dalis transporto priemonių vis dar tebėra kaimyninėje šalyje. Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas Erlandas Mikėnas teigia, kad ten gali būti likę apie 200 sunkvežimių, įskaitant tiek vilkikų vilkikus, tiek puspriekabes. Tačiau realybė tokia, kad nemaža jų dalis į Lietuvą gali ir nebegrįžti, nes grąžinimas tapo finansiškai nepatrauklus.
Didelės stovėjimo išlaidos ir sankcijų rizika
Pagrindinė problema – itin dideli stovėjimo mokesčiai. Pasak vežėjų, vieno sąstato išpirkimas gali kainuoti apie 6 tūkst. eurų, o kai kuriais atvejais šios sumos net viršija pačios transporto priemonės ekonominę vertę. Dėl to dalis įmonių svarsto paprastą sprendimą – nebeatgauti technikos, o ją nurašyti kaip nuostolį. Kitos bendrovės vis dar bando sukaupti lėšų, kad galėtų susigrąžinti savo turtą į Lietuvą.
Situaciją dar labiau apsunkina sankcijų klausimas. Norint susigrąžinti vilkikus, reikia atsiskaityti su Baltarusijos įmone, kuriai taikomi Europos Sąjungos ribojimai. Tai kelia papildomą riziką, nes toks mokėjimas gali būti vertinamas kaip sankcijų pažeidimas. Ši aplinkybė ypač jautri Lietuvos transporto sektoriui, kuris ir taip susiduria su didėjančiomis veiklos sąnaudomis bei konkurencija Europos rinkoje.
Kas vyksta pasienyje tarp Lietuvos ir Baltarusijos?
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovų duomenimis, nuo kovo pabaigos į Lietuvą jau galėjo sugrįžti iki tūkstančio vilkikų. Tikslaus skaičiaus šiuo metu neskelbiama, nes transportas juda labai lėtai – pastaruoju metu per dieną grįžta tik po kelias transporto priemones. Tai rodo, kad logistinė grandinė vis dar nėra iki galo atstatyta.
Problemos prasidėjo tuomet, kai Lietuvos pusė laikinai uždarė sieną dėl nuolatinių kontrabandinių balionų iš Baltarusijos, trikdžiusių Vilniaus oro uosto veiklą. Reaguodama į tai, Baltarusija uždraudė Lietuvos vilkikams judėti per savo teritoriją ir nurodė jiems stovėti specialiose aikštelėse, už kurias dabar tenka mokėti. Net ir vėliau atnaujinus sienos kirtimą, Minskas iš esmės nepakeitė savo pozicijos.
Kaip tai veikia Lietuvos automobilių rinką ir vežėjus?
Nors kalbame ne apie lengvuosius automobilius, ši situacija tiesiogiai veikia Lietuvos automobilių rinką, logistiką ir prekių kainas. Kai dalis sunkiojo transporto stovi be judėjimo, nukenčia tiek vežėjų parkų atsinaujinimas, tiek bendras įmonių likvidumas. Vairuotojams Lietuvoje tai reiškia mažiau progų dirbti pelningais maršrutais, o įmonėms Vilniuje, Kaune ir kituose logistikos centruose – didesnį spaudimą optimizuoti kaštus.
Rinkos dalyviai pabrėžia, kad šiuo metu eismas pasienyje veikia gana normaliai, be didelių apkrovų. Kasdien per punktus pravažiuoja tam tikras skaičius sunkvežimių, tačiau bendras srautas sumažėjęs. Spūstys, kurios anksčiau galėdavo tęstis kelias dienas, dabar dažniausiai trunka vos kelias valandas, o kartais eilės apskritai nesusidaro. Tai svarbu tiek vietos vežėjams, tiek įmonėms, kurios stebi kainų pokyčius ir krovinių judėjimą Baltijos regione.
Kroviniai persikelia į kitus maršrutus
Vežėjų teigimu, Lietuvos ir Baltarusijos prekybiniai srautai dabar yra labai sumažėję. Dalis krovinių perorientuota per Lenkiją, todėl Lietuvos vežėjams tenka persitvarkyti pagal naują rinkos realybę. Tai gali turėti įtakos ir transporto priemonių paklausai: kai mažėja tarptautinių reisų į Rytus, dalis įmonių delsia atnaujinti parką, o naudotų vilkikų kainos bei jų likvidumas Lietuvos rinkoje taip pat gali svyruoti.
Ši istorija dar kartą parodo, kad transporto sektoriuje svarbūs ne tik techniniai parametrai, tokie kaip vilkiko našumas, degalų sąnaudos ar puspriekabės talpa, bet ir geopolitinė aplinka. Lietuvos vežėjams tai tampa ne tik logistikos, bet ir strateginio išlikimo klausimu.
Šaltinis: nashaniva
Palikite komentarą