5 Minutės
Prieš penkerius metus tokia mintis būtų skambėjusi beprotiškai. Šiandien ji jau atrodo kaip rimtas klausimas: ar BYD iš tiesų gali aplenkti „Toyota“ ir tapti didžiausiu automobilių gamintoju pasaulyje?
Kinijos grupė jau padarė tai, kas dar visai neseniai būtų atrodę sunkiai tikėtina. 2022 m. nutraukusi vien vidaus degimo varikliais varomų automobilių gamybą ir visas jėgas nukreipusi į elektromobilius bei įkraunamus hibridus, BYD pasauliniuose pardavimuose aplenkė „Ford“. Praėjusiais metais bendrovė pristatė daugiau kaip 4,6 mln. naujosios energijos transporto priemonių. Toks rezultatas ją pakėlė į šeštą vietą pasaulyje ir aiškiai parodė, kaip sparčiai keičiasi jėgų pusiausvyra automobilių pramonėje.
Dabar generalinis direktorius Wang Chuanfu kelia dar aukštesnį tikslą. Kalbėdamas kasmetiniame BYD akcininkų susirinkime, jis teigė, kad per penkerius metus bendrovė pagal mastą tikisi tapti pirmuoju automobilių gamintoju pasaulyje. Tai, be abejo, drąsus pareiškimas, ypač turint omenyje, kad „Toyota“ vis dar yra gerokai priekyje, 2025 m. pardavusi 11,3 mln. automobilių, maždaug dvigubai daugiau nei BYD. Vis dėlto tai jau nebėra toks teiginys, kurį būtų galima lengvai atmesti.
BYD išsiskiria ne vien greičiu. Ji išsiskiria kontrole. Bendrovė sukūrė pramoninę sistemą, kuri šiuolaikinėje automobilių gamyboje yra neįprastai savarankiška. Išskyrus kelias bazines dalis, tokias kaip stiklas ir durys, BYD pati gamina didžiąją dalį pagrindinių technologijų: nuo baterijų ir elektros variklių iki pavaros sistemų, valdymo blokų, programinės įrangos ir multimedijos įrangos. Tokia vertikali integracija suteikia rimtą pranašumą sąnaudų, tiekimo saugumo ir kūrimo tempo srityse.
Be to, pagreitis nebėra apsiribojęs vien Kinija. BYD tarptautinis verslas pradėjo įgyti tikrą pagreitį, o gegužę eksportas pirmą kartą viršijo 160 000 vienetų. Tai svarbu, nes pasaulinė lyderystė nebus pasiekta vien vidaus rinkoje. Bendrovė skverbiasi į Europą, Pietryčių Aziją, Australiją, Meksiką ir Braziliją, nuosekliai mažindama tokių konkurentų kaip „Toyota“ ir „Volkswagen“ pranašumą rinkose, kurios anksčiau Kinijos prekių ženklams atrodė sunkiai įveikiamos.
Kai kuriose rinkose pokytis jau aiškiai matomas. BYD tapo perkamiausiu elektromobilių prekės ženklu Australijoje, Brazilijoje ir Jungtinėje Karalystėje, aplenkdama vardus, kurie anksčiau dominavo elektromobilių diskusijose, tarp jų „Tesla“ ir „Kia“. Tai nėra vien simbolinė pergalė. Ji rodo, kad prekės ženklas pradeda įsitvirtinti tarp masinių pirkėjų, o ne tik tarp ankstyvųjų vartotojų, ieškančių kažko naujo.
Greitasis įkrovimas gali tapti kitu lūžio tašku
Didelė šio proveržio dalis yra technologijos. Kovo mėnesį BYD pristatė „Blade Battery 2.0“ kartu su nauja „Flash Charging“ sistema, ir šie debiutai, regis, dar labiau sustiprino paklausą. Wang neseniai sakė, kad kai kurių naujausių modelių užsakymai jau viršijo 100 000 vienetų, o paklausa spaudžia baterijų gamybos pajėgumus.
Įkrovimo rodikliai sukurti taip, kad patrauktų dėmesį. BYD teigia, kad jos „Flash Charging“ tinklas gali pasiekti iki 1 500 kW galią, kurios pakanka suderinamai baterijai įkrauti nuo 10 iki 70 proc. vos per penkias minutes. Pilnesnis papildymas nuo 10 iki 97 proc. trunka apie devynias minutes. Jei toks našumas pasitvirtins realiomis naudojimo sąlygomis, tai galėtų padėti spręsti vieną atkakliausių prieštaravimų elektromobilių įsigijimui: įkrovimo laiką.
Bendrovė jau pradėjo diegti šią sistemą Europoje ir Jungtinėje Karalystėje, šią savaitę ten atidarydama pirmąsias „Flash Charging“ stoteles. Planas ambicingas. BYD siekia iki 2026 m. pabaigos turėti 300 „Flash Chargers“ įkroviklių Jungtinėje Karalystėje ir 3 000 visoje Europoje. Vien infrastruktūra nepadarys jos didžiausiu pasaulio automobilių gamintoju, tačiau ji sustiprina argumentą, kad BYD mąsto plačiau nei vien apie automobilių pardavimą ir siekia formuoti visą elektromobilumo ekosistemą.
Yra ir kita priežastis, kodėl pramonė atidžiai stebi šią bendrovę. Kol keli įsitvirtinę gamintojai lėtina investicijas į elektrifikaciją, atideda modelių pristatymus arba švelnina savo elektromobilių tikslus, BYD spaudžia dar stipriau. Šis kontrastas svarbus. Bendrovė ne tik naudojasi perėjimu prie elektrifikacijos. Ji stato ant to, kad senųjų gamintojų dvejonės sukuria erdvės judėti greičiau ir atsikovoti rinkos dalį, kol kiti persitvarko.
Jos ambicijos apima ir programinę įrangą bei autonominio vairavimo sistemas. Vos praėjusį mėnesį BYD pristatė tai, ką pavadino pirmuoju Kinijoje įmonės viduje sukurtu 4 nm išmaniojo vairavimo lustu. Bendrovės teigimu, šis komponentas skirtas pažangiam transporto priemonių intelektui ir būsimoms L3 bei L4 autonominio vairavimo funkcijoms palaikyti. Nesvarbu, ar šios galimybės netrukus bus įdiegtos plačiu mastu, ar ne, žinutė aiški: BYD nenori būti laikoma tiesiog pigių elektromobilių gamintoja. Ji siekia būti vertinama kaip plataus technologinio spektro automobilių gamintoja.
Šis pokytis jau daro įtaką likusiai pramonės daliai. Kai kurie iš tų pačių pasaulinių gamintojų, kurie turėtų ginti savo pozicijas, dabar kreipiasi į BYD dėl baterijų ir kitų elektromobilių komponentų. Tai iškalbinga detalė. Ji rodo, kad bendrovė auga ne tik kaip konkurentė, bet ir kaip tiekėja, varanti pačią transformaciją, su kuria jos varžovams sunku susitvarkyti savarankiškai.
Tad ar BYD gali pasivyti „Toyota“? Popieriuje atotrūkis vis dar milžiniškas. „Toyota“ išlieka pasauline milžine, turinčia neprilygstamą mastą, pasitikėjimą prekės ženklu ir gamybos gylį. „Volkswagen“ taip pat tebėra rimta žaidėja. Tačiau senoji hierarchija atrodo nebe tokia nepajudinama kaip anksčiau. Jei pardavimai užsienyje ir toliau augs, jei nauja baterijų bei įkrovimo technologijų banga pateisins pažadus, o tradiciniai automobilių gamintojai toliau judės atsargiai, BYD penkerių metų tikslas nustos skambėti kaip korporacinis spektaklis ir ims atrodyti kaip reali galimybė.
Būtent todėl šis momentas toks įdomus. BYD nebesistengia įrodyti, kad jai yra vietos prie stalo. Ji jau sėdi ten ir traukia kėdę prie pat stalo galvos.
Komentarai
drivelineLT
Jei 10-70% per 5 min realiai veiks, tai rimtas smūgis konkurentams. Bet ar Europa priims ir kainos nesusprogs?
Palikite komentarą