Privalomos kameros automobiliuose: ką žinoti vairuotojams

Lietuvos ir visos Europos vairuotojų laukia vienas ryškiausių pokyčių šiuolaikinių automobilių saugumo srityje. Nuo 2026 m. liepos 7 d. kiekviename naujame Europos Sąjungoje registruojamame lengvajame automobilyje ir furgone turės būti įrengta salono kamera, nukreipta į vairuotoją. Ši technologija skirta ne keleiviams ar aplinkai filmuoti, o stebėti, ar prie vairo sėdintis žmogus išlieka susikaupęs ir žiūri į kelią.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nedidelis papildomas jutiklis automobilio salone, tačiau iš tiesų kalbama apie platesnį ES saugumo reikalavimų etapą. Naujoji sistema turės atpažinti vairuotojo dėmesio praradimo požymius, įspėti apie išsiblaškymą ir taip padėti išvengti eismo įvykių, kuriuos sukelia naudojimasis telefonu, mieguistumas ar ilgesnis žvilgsnio nukreipimas nuo kelio.

Lietuvos vairuotojams ši naujovė taps aktuali palaipsniui. Pirmiausia ji atsiras naujuose automobiliuose, registruojamuose ES rinkoje, tačiau vėliau, naudotiems europietiškiems automobiliams pasiekiant Lietuvos rinką, tokios kameros taps įprastos ir vis didesnėje šalies automobilių parko dalyje.

Kaip vadinama naujoji sistema ir kam ji skirta?

Oficialiai ši technologija vadinama pažangia vairuotojo dėmesio nukreipimo įspėjimo sistema, angliškai – Advanced Driver Distraction Warning, arba ADDW. Jos esmė – stebėti ne kelią, o vairuotojo elgesį. Automobilyje įrengta kamera ir susiję algoritmai vertins, kur nukreiptas žmogaus žvilgsnis, kaip juda akys, kaip dažnai mirksima ir ar vairuotojas nerodo nuovargio ar išsiblaškymo požymių.

Šis reikalavimas yra dalis platesnio saugumo technologijų diegimo proceso. Skelbiama, kad ateityje tokios sistemos bus glaudžiau siejamos su pažangesniu automatiniu avariniu stabdymu, geresniu pėsčiųjų bei dviratininkų aptikimu ir griežtesniais matomumo standartais. Kitaip tariant, vairuotojo stebėjimo kamera nėra atskiras eksperimentas – ji įsilieja į bendrą kryptį, kuria juda naujų automobilių saugumo įranga.

Pagrindinis tikslas aiškus: sumažinti avarijų skaičių tais atvejais, kai vairuotojas praranda dėmesį. Vis dėlto kartu su saugumo argumentais atsiranda ir kita tema – privatumas. Automobilio salonas ilgą laiką buvo laikomas gana privačia erdve, todėl privaloma kamera, net jei ji veikia tik saugumo tikslais, natūraliai kelia klausimų.

Ką konkrečiai stebės kamera?

Pagal numatomus reikalavimus naujuose automobiliuose prie vairo kolonėlės arba prietaisų skydelio turės būti įrengta infraraudonųjų spindulių kamera. Ji bus nukreipta į vairuotoją ir gebės veikti tiek dieną, tiek naktį. Infraraudonasis apšvietimas žmogaus akiai beveik nepastebimas, todėl sistema neturėtų akinti ar blaškyti vairuojančio asmens.

Kamera analizuos veidą, akių judesius, žvilgsnio kryptį ir mirksėjimo dažnį. Jei sistema nustatys, kad vairuotojas pernelyg ilgai nežiūri į kelią, pavyzdžiui, žvilgsnį nukreipia į mobilųjį telefoną, automobilio ekrane pirmiausia pasirodys vizualinis įspėjimas. Jeigu reakcijos nebus, įspėjimai taps aiškesni – gali įsijungti garsinis signalas arba vibracija.

Jei vairuotojas ir toliau ignoruos perspėjimus, sistema juos kartos dažniau ir intensyviau. Tokia logika primena kitus šiuolaikiniuose automobiliuose jau įprastus saugumo priminimus, tačiau šiuo atveju stebimas ne saugos diržas ar atidarytos durys, o paties vairuotojo dėmesys.

Ar automobilis stabdys pats?

Šiuo metu reikalavimai nenumato, kad vien dėl vairuotojo išsiblaškymo automobilis privalėtų automatiškai stabdyti, sustoti ar perimti eismo juostos išlaikymą. ADDW sistema pirmiausia veiks kaip įspėjimo mechanizmas. Ji turės perspėti vairuotoją ir paskatinti jį grąžinti dėmesį į kelią.

Vis dėlto dalis panašių funkcijų jau dabar veikia pažangiose vairuotojo pagalbos sistemose, dar vadinamose ADAS. Automobiliai su adaptyvia greičio palaikymo sistema, eismo juostos palaikymo funkcija ar automatiniu avariniu stabdymu jau gali aktyviai įsikišti tam tikrose situacijose. Todėl vairuotojo stebėjimo technologija gali tapti dar vienu svarbiu elementu platesnėje saugumo sistemų grandinėje.

Svarbu ir tai, kad pati dėmesio stebėjimo sistema nebus paprastai išjungiama. Kai kurie gamintojai gali leisti nutildyti garsinius perspėjimus arba pakeisti jų pobūdį, tačiau reikalavimas turėti veikiančią sistemą naujuose automobiliuose išliks.

Naujų automobilių vairuotojams tai jau pažįstama

Nors privalomas reikalavimas įsigalios tik nuo 2026 m. liepos 7 d., pati technologija nėra visiškai nauja. Automobilių nuomos ir mobilumo srityje dirbantis „Hertz“ ekspertas Laurynas Bogusevičius atkreipia dėmesį, kad panašios infraraudonųjų spindulių kameros jau kurį laiką montuojamos daugelyje naujesnių modelių.

Pasak jo, daliai vairuotojų ši naujovė gali atrodyti netikėta pirmiausia dėl to, kad Lietuvos automobilių parkas yra gerokai senesnis nei naujų modelių technologinis lygis. Vidutinis lietuvio automobilio amžius siekia apie 14 metų, todėl didelė dalis vairuotojų su naujausiomis salono stebėjimo sistemomis dar nėra susidūrę kasdienybėje. Tuo metu 2022–2023 m. gamybos automobiliuose tokie sprendimai vienokia ar kitokia forma jau dažnai naudojami.

Tai reiškia, kad privalomas reikalavimas daugiau standartizuos jau egzistuojančią praktiką, o ne sukurs visiškai naują technologiją nuo nulio. Skirtumas tas, kad ateityje tokia įranga taps ne gamintojo pasirinkimu ar papildomu privalumu, o būtina naujo automobilio saugumo dalimi.

Telefonas prie vairo – viena pagrindinių problemų

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl ES siekia diegti vairuotojo dėmesio stebėjimo sistemas, yra mobiliųjų telefonų naudojimas vairuojant. Žvilgsnis į ekraną kelioms sekundėms gali atrodyti nereikšmingas, tačiau važiuojant didesniu greičiu per tą laiką automobilis įveikia dešimtis metrų. Būtent tokios akimirkos dažnai tampa pavojingų situacijų pradžia.

L. Bogusevičiaus vertinimu, priklausomybė nuo telefonų yra labai plačiai paplitusi, todėl automobilyje veikianti įspėjimo sistema gali tapti veiksmingu būdu kovoti su šiuo įpročiu. Eksperto teigimu, garsinis perspėjimas paprastai būna itin įkyrus ir stipresnis nei įprastas priminimas prisisegti saugos diržą, todėl vairuotojui jį ignoruoti nėra patogu.

Tai ypač aktualu jauniems ir mažiau patyrusiems vairuotojams. Jie dažniau gali neįvertinti, kiek rizikos sukelia trumpas dėmesio nukreipimas nuo kelio. Jei sistema realiuoju laiku primins, kad vairuotojas per ilgai žiūri ne ten, kur turėtų, ji gali padėti susiformuoti saugesniems vairavimo įpročiams.

Privatumo klausimas: ar vairuotojai bus filmuojami?

Didžiausia diskusijų dalis susijusi su tuo, ką kamera matys, kur bus saugomi duomenys ir ar jie galės būti perduodami tretiesiems asmenims. Vairuotojams svarbu suprasti, kad ADDW sistema nėra tas pats, kas įprasta vaizdo registratoriaus kamera ar automobilių apsaugos funkcijos, filmuojančios aplinką.

Pagal numatytus reikalavimus kameros surinkta informacija turi būti apdorojama pačiame automobilyje. Sistema neturi nustatyti vairuotojo tapatybės, atlikti biometrinio atpažinimo ar siųsti duomenų tretiesiems asmenims. Apdorojus informaciją, duomenys turi būti nedelsiant ištrinami. Kitaip tariant, technologijos paskirtis – ne kaupti vaizdo įrašus, o realiuoju laiku įvertinti, ar vairuotojas yra susikaupęs.

Dėl šios priežasties ji skiriasi nuo, pavyzdžiui, „Tesla“ Sentry Mode. Pastaroji sistema naudoja įprastas kameras, stebi aplink automobilį vykstančius įvykius stovėjimo metu ir gali išsaugoti vaizdo įrašus vietinėje laikmenoje, tokioje kaip USB atmintinė ar SSD diskas. ADDW sistemos logika yra kitokia – ji orientuota į vairuotojo dėmesio analizę, o ne į įrašų kaupimą.

L. Bogusevičius taip pat laikosi pozicijos, kad privatumo pažeidimo čia nereikėtų sureikšminti. Jo teigimu, sistema nėra skirta filmuoti asmeniniam gyvenimui automobilyje ar kaupti salono vaizdus. Vis dėlto ekspertas atskiria privatumo klausimą nuo galimo duomenų panaudojimo ateityje.

Ar ateityje duomenys galėtų pasiekti institucijas?

Nors dabartiniai reikalavimai numato, kad duomenys apdorojami automobilyje ir nėra perduodami tretiesiems asmenims, daliai vairuotojų nerimą kelia ateities scenarijai. L. Bogusevičius svarsto, kad techniškai tokios sistemos galėtų turėti galimybių rinkti ar perduoti informaciją, nors pats pripažįsta neturintis įrodymų, kad tai būtų daroma.

Eksperto nuomone, pagrindinis klausimas – ar ateityje neatsiras teisinis mechanizmas, leidžiantis naudoti tokius duomenis pažeidimams fiksuoti. Pavyzdžiui, jei sistema atpažintų, kad vairuotojas paėmė telefoną į rankas, teoriškai galėtų kilti diskusijų, ar tokia informacija galėtų būti perduodama institucijoms. Šiandien tai nėra numatyta kaip ADDW sistemos paskirtis, tačiau pati tema rodo, kodėl vairuotojams svarbus aiškus duomenų apsaugos reglamentavimas.

Todėl šalia saugumo argumentų neišvengiamai išlieka ir pasitikėjimo klausimas. Vairuotojai turės žinoti ne tik tai, kad sistema veikia, bet ir kokios yra jos ribos: ką ji analizuoja, ko neįrašo, kam duomenys neprieinami ir kada jie sunaikinami.

Kodėl tai aktualu Lietuvai?

Lietuvoje automobilių rinka išlieka aktyvi, todėl naujos ES saugumo technologijos mūsų šalį pasieks gana greitai. Autoplius.lt ketvirčio duomenys rodo, kad 2026 m. antrą ketvirtį Lietuvoje buvo sudaryta 116,9 tūkst. lengvųjų automobilių sandorių – 24 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai vienas stipriausių pastarųjų metų ketvirčių.

Didžiąją dalį sandorių sudarė Lietuvoje jau registruoti automobiliai – jų per ketvirtį buvo 68,4 tūkst. Į šalį pirmą kartą įvežtų automobilių sandorių skaičius siekė 32,9 tūkst., o naujų automobilių parduota 15,6 tūkst. Šie skaičiai svarbūs todėl, kad privalomos kameros pirmiausia atsiras naujuose automobiliuose, tačiau vėliau kartu su naudotais ES rinkos automobiliais jos vis dažniau pasieks ir antrinę Lietuvos rinką.

Tai reiškia, kad net vairuotojai, kurie artimiausiu metu neplanuoja pirkti visiškai naujo automobilio, ilgainiui vis tiek susidurs su šia technologija. Kai kelių metų senumo europietiški automobiliai bus importuojami į Lietuvą, vairuotojo stebėjimo kamera taps vis įprastesne salono įrangos dalimi.

Vairavimo kasdienybė keisis palaipsniui

Privalomos vairuotojo stebėjimo kameros žymi naują etapą automobilių saugumo evoliucijoje. Vieniems tai bus logiškas žingsnis, padedantis mažinti avarijų dėl išsiblaškymo skaičių. Kitiems – dar vienas priminimas, kad šiuolaikinis automobilis tampa vis labiau prijungta, duomenis analizuojančia ir vairuotojo elgesį vertinančia sistema.

Kol kas svarbiausia žinia vairuotojams yra paprasta: nuo 2026 m. liepos 7 d. nauji ES registruojami automobiliai ir furgonai turės turėti ADDW sistemą. Ji stebės vairuotojo dėmesį, įspės apie išsiblaškymą, tačiau pagal galiojančius reikalavimus neturės identifikuoti žmogaus, kaupti biometrinių duomenų ar siųsti informacijos tretiesiems asmenims.

Vis dėlto šios technologijos atėjimas į kasdienį eismą neišvengiamai paskatins platesnes diskusijas apie saugumo ir privatumo pusiausvyrą. Lietuvos vairuotojams verta iš anksto suprasti, kaip tokios sistemos veikia, nes netrukus jos taps ne išskirtine prabanga, o įprastu naujo automobilio standartu.