Rugsėjo pradžioje rytinis eismas Vilniuje, palyginti su paskutine rugpjūčio savaite, išaugo 18,1 proc., tačiau bendras srautas nuo praėjusių metų rugsėjo pradžios skyrėsi vos 0,5 proc. JUDU Eismo valdymo ir organizavimo vadovo Evaldo Morkūno teigimu, pirmosiomis rudens dienomis sugrįžo įprastas rytinio piko intensyvumas, tačiau teigti, kad miesto eismo situacija šiemet iš esmės pablogėjo, pagrindo nėra.
Rugsėjo 2 d. rytą, nuo 7 iki 9 val., Vilniaus matavimo taškuose užfiksuota 1,09 mln. transporto priemonių pravažiavimų. Rugpjūčio 26 d. tuo pačiu metu jų buvo apie 0,90 mln., tad, lyginant tuos pačius matavimo taškus, srautas per savaitę padidėjo 18,1 proc.
Savaitgalį eismo intensyvumas buvo gerokai mažesnis. Rugpjūčio 29 d., šeštadienio rytą, nuo 7 iki 9 val. užfiksuota apie 0,31 mln., o sekmadienį tuo pačiu metu – apie 0,19 mln. pravažiavimų.
JUDU pabrėžia, kad šie duomenys neatspindi skirtingų automobilių ar kelionių skaičiaus, nes tas pats automobilis, važiuodamas per miestą, gali būti užfiksuotas keliuose matavimo taškuose. Vis dėlto jie parodo transporto srautų mastą ir skirtingą Vilniaus gatvių apkrovą įvairiomis savaitės dienomis.
Tokį sezoninį pokytį Vilnius fiksuoja ne pirmą kartą. 2025 m. rugsėjį vidutinis paros srautas miesto gatvėse buvo 11,8 proc. didesnis nei rugpjūtį. Šiemet, po ramesnės vasaros, rytiniai srautai taip pat išaugo gana staigiai, o ne palaipsniui.
Pirmosios keturios rugsėjo dienos dar neleidžia vertinti viso mėnesio, tačiau rodo aiškią tendenciją: į miestą sugrįžo įprastas rudens rytinis pikas, o bendras srautų lygis iš esmės išliko panašus į praėjusių metų.

Eismą apsunkina infrastruktūros darbai
Šiemet spūstis lemia ne tik po vasaros išaugęs kelionių skaičius. Vilniuje vykdoma plati susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo programa, apimanti gatves, sankryžas, šaligatvius, dviračių takus ir viešojo transporto infrastruktūrą.
Didžioji dalis ištisinio gatvių asfaltavimo darbų iki rugsėjo iš esmės buvo baigta, tačiau kai kur dar vyksta baigiamieji darbai – ženklinamos gatvės, tvarkomi šaligatviai, takai ir jų jungtys. Tuo pat metu tęsiamos didesnės rekonstrukcijos, atnaujinami inžineriniai tinklai, viadukai, šilumos bei lietaus nuotekų sistemos.
Laikinų eismo organizavimo pakeitimų poveikis jaučiamas Švitrigailos, Žirmūnų, V. Kudirkos ir T. Narbuto gatvėse, Ozo ir Ukmergės gatvių mazge bei kitose miesto vietose. Darbai vykdomi etapais, tačiau kai kuriuose ruožuose laikinai susiaurinamos arba uždaromos eismo juostos.
Rugsėjį sugrįžus didesniems rytiniams srautams, eilės tokiose vietose ėmė formuotis greičiau, o kai kur nusidriekė ir į gretimas sankryžas. Net 10 ar 20 proc. išaugęs srautas nebūtinai reiškia tiek pat pailgėjusią kelionę. Jei per vieną žalią šviesoforo signalą nespėja pravažiuoti visi automobiliai, dalis jų lieka laukti kito ciklo, todėl eilė gali sparčiai ilgėti.
Užbaigiant atskirus projektų etapus, eismo juostos grąžinamos transportui, todėl darbų poveikis turėtų mažėti. Be to, pirmosiomis rugsėjo savaitėmis nusistovi gyventojų kelionių laikas ir pasirenkami maršrutai, tad eismo situacija turėtų palaipsniui lengvėti.
Vilniaus eismas stebimas ir valdomas realiuoju laiku
Eismo valdymas Vilniuje neapsiriboja iš anksto nustatytais šviesoforų darbo grafikais. Sankryžoms nuolat rengiamos ir atnaujinamos atskiros rytinio bei vakarinio piko programos, taip pat specialūs režimai renginiams, kelio darbams, pasikeitusiems srautams ir kitoms nestandartinėms situacijoms.
Eismo valdymo centro specialistai situaciją stebi vaizdo kameromis, transporto jutikliais ir kitomis priemonėmis. Pastebėjus, kad dėl eismo įvykio, sugedusios transporto priemonės, šviesoforo, kontaktinio tinklo ar kito infrastruktūros incidento ima formuotis eilė, vertinamas poveikis aplinkinėms sankryžoms.
Prireikus ilginamas žalio signalo laikas labiausiai apkrauta kryptimi, koreguojamas gretimų sankryžų darbas arba įjungiama konkrečiai situacijai parengta programa. Taip siekiama greičiau praleisti susikaupusį srautą ir neleisti eilei išplisti į aplinkines gatves.
Viešojoje eismo įvykių suvestinėje, remiantis Bendrojo pagalbos centro duomenimis, per pastarąsias 365 dienas Vilniuje užfiksuoti 24 855 eismo įvykiai, o per paskutines septynias dienas – 566. Tai sudaro vidutiniškai apie 81 įvykį per parą, beveik penktadaliu daugiau nei metinis paros vidurkis.
Ne kiekvienas eismo įvykis sukelia spūstį, tačiau intensyvioje gatvėje net ir trumpam užimta viena eismo juosta gali paveikti visą eismo koridorių. Daugiausia įvykių per metus fiksuojama Geležinio Vilko, Ozo ir Ukmergės gatvėse bei Vakariniame aplinkkelyje.

Per 2026 metus atnaujintos 56 šviesoforų reguliavimo programos, iš jų 15 – įvertinus „Google“ pateiktas rekomendacijas. Vietose, kuriose rezultatai jau išmatuoti, transporto priemonių sustojimų skaičius vidutiniškai sumažėjo apie 10 proc., o Laisvės prospekte – apie 16 proc.
Šį rudenį planuojama paleisti atnaujintą Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžą, kurioje įrengtas naujas šviesoforo valdiklis ir transporto jutikliai. Kareivių gatvės atkarpoje pradės veikti išmanusis eismo koridorius, galėsiantis tiksliau prisitaikyti prie tuo metu susidarančių srautų.
Nemenčinės plente jau veikia „eDaptiva“ sistema. Ji realiuoju laiku analizuoja jutiklių duomenis ir prognozuoja artimiausių minučių srautus. Pirmieji rezultatai rodo, kad rytinio piko metu, nuo 7 iki 8 val., visų transporto priemonių laukimo laikas sistemos valdomoje atkarpoje, palyginti su įprastu reguliavimo režimu, sutrumpėja iki 19 minučių. Septynių koordinuojamų sankryžų ir perėjų koridoriuje taip pat išbandytas viešojo transporto prioriteto modulis.
JUDU vertinimu, pirmųjų rugsėjo dienų spūstis lėmė keli sutapę veiksniai: po vasaros išaugęs kelionių skaičius, jo koncentracija rytinio piko metu, vykstantys rekonstrukcijos ir inžinerinių tinklų darbai bei kasdien kylantys eismo ir techniniai incidentai.
Baigiantis pagrindiniams darbų etapams ir nusistovint įprastam rudens kelionių pasiskirstymui, eismo situacija turėtų palaipsniui lengvėti. Vis dėlto JUDU pabrėžia, kad rugsėjo pradžios duomenys dar neleidžia daryti išvadų apie visą mėnesį.





Diskusija
Palikti komentarą
Komentarai (1)
išmanus koridorius su jutikliais skamba praktiškai