EES sistema stringa Europoje: Lietuvoje eilių nėra

Kai kurios Europos Sąjungos sostinės praneša apie nesklandumus, susijusius su naująja Atvykimo ir išvykimo sistema (EES), tačiau Lietuvos institucijos teigia, kad šalies pasienio kontrolės punktuose ir oro uostuose situacija išlieka stabili. Sistema, skirta automatiškai registruoti į Šengeno erdvę atvykstančius ir iš jos išvykstančius ne ES piliečius, Lietuvoje, pareigūnų teigimu, veikia be didesnių sutrikimų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis BNS nurodė, kad nei sistemos diegimo metu, nei nuo balandžio 10-osios, kai EES pradėjo veikti visa apimtimi, Lietuvoje nebuvo fiksuota problemų, dėl kurių formuotųsi eilės, strigtų keleivių patikra ar žmonės vėluotų į reisus.

Lietuvos oro uostai: sistema veikia pagal planą

Lietuvos oro uostai taip pat patvirtina, kad naujoji tvarka keleiviams reikšmingų nepatogumų nesukėlė. Valstybės valdoma įmonė BNS komentare pažymėjo, jog oro uostuose padėtis yra rami, skundų dėl sistemos veikimo negauta, o patikros procesai vyksta taip, kaip buvo numatyta.

EES pakeitė iki šiol naudotą rankinį pasų antspaudavimą. Naujoji sistema kaupia keliautojų asmens ir biometrinius duomenis, įskaitant paso informaciją, pirštų atspaudus bei nuotrauką. Šie duomenys padeda institucijoms tiksliau stebėti, ar ne ES piliečiai neviršija leistino buvimo Šengeno erdvėje termino, taip pat fiksuoti atvejus, kai asmeniui atsisakoma leisti atvykti.

Europoje įspėjama apie ilgesnį laukimą

Nors Lietuvoje didesnių trikdžių nematyti, dalyje Europos šalių situacija vertinama gerokai atsargiau. Praėjusią savaitę Europos aviacijos sektorius bendru laišku perspėjo, kad dėl EES kai kuriose vietose laukimo laikas galėjo pailgėti net iki penkių valandų.

Portalas „Politico“, susipažinęs su devynių ES valstybių laišku, pranešė, kad šios šalys ragina Briuselį ir toliau leisti kritinėse situacijose EES taikyti lanksčiau. Laiške pabrėžiama, jog pirmieji sistemos veikimo mėnesiai atskleidė reikšmingų sunkumų, kurių nevertėtų ignoruoti.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen liepos pradžioje pripažino, kad EES vis dar susiduria su techninėmis problemomis. Pasak jos, norint jas išspręsti kartu su valstybėmis narėmis dar reikės nemažai darbo. Už vidaus reikalus atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris taip pat yra teigęs, kad Komisija imsis papildomų veiksmų padėti toms šalims, kurios vis dar patiria sistemos veikimo nesklandumų.

Kur taikoma EES ir kokie duomenys renkami?

Atvykimo ir išvykimo sistema naudojama daugumoje ES šalių, išskyrus Airiją ir Kiprą. Ji taip pat taikoma kitose Šengeno erdvei priklausančiose valstybėse, tarp jų Šveicarijoje, Norvegijoje ir Islandijoje.

Trumpam į šias šalis atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai automatizuotuose patikros punktuose turi pateikti paso numerį, nuskaityti pirštų atspaudus ir nusifotografuoti. Visa informacija įtraukiama į skaitmeninę bylą, kuri leidžia institucijoms keistis duomenimis ir matyti, kada keliautojas atvyko į šalį bei kada iš jos išvyko.

M. Brunneris liepos 3-iosios laiške Europos aviacijos pramonei nurodė, kad nuo 2025 metų spalio pagal naująją sistemą į ES atvyko arba iš jos išvyko 110 mln. žmonių, o daugiau kaip 44 tūkst. asmenų nebuvo įleisti.

Lietuvos mastu skaičiai taip pat reikšmingi. VSAT duomenimis, nuo balandžio 10-osios iki liepos 15 dienos per šalies pasienio kontrolės punktus dėl įvairių priežasčių neįleisti 627 asmenys. Per tą patį laikotarpį patikrinti 822 tūkst. 411 trečiųjų šalių piliečių.