GetJet statys du naujus angarus Vilniaus oro uoste

Aviacijos grupė „GetJet Group“ ruošiasi reikšmingam plėtros etapui Lietuvoje. Bendrovės vadovas Darius Viltrakis teigia, kad dėl augančios paklausos orlaivių techninės priežiūros ir remonto, arba MRO, paslaugoms grupė per kelerius metus ketina pastatyti po du naujus angarus Vilniaus ir Šiaulių oro uostuose. Bendra pradinė investicijų suma turėtų siekti mažiausiai 65 mln. eurų.

Pasak D. Viltrakio, ši plėtra padės perorientuoti grupės veiklą taip, kad ateityje didesnę apyvartos dalį sudarytų ne tik orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu, dar vadinamos ACMI, paslaugos, bet ir MRO veikla, lėktuvų dalių prekyba bei orlaivių ardymas.

MRO veikla turėtų tapti svarbiausia augimo kryptimi

Dabar didžiąją „GetJet Group“ apyvartos dalį vis dar sugeneruoja aviakompanijų veikla – „GetJet Airlines“ ir „GetJet Airlines Malta“. Tačiau grupės vadovas prognozuoja, kad per artimiausius dvejus–trejus metus ši proporcija gali pasikeisti į 50 ir 50, o vėliau svarbesne taps būtent MRO ir susijusios veiklos kryptys.

D. Viltrakis pabrėžė, kad ACMI segmentas turi ribotas augimo galimybes, o techninės priežiūros, remonto, dalių pardavimo ir variklių prekybos sritys turi gerokai platesnį potencialą.

Jo teigimu, planuojami projektai jau dabar rodo keliskart didesnį mastą nei dabartiniai grupės pajėgumai, todėl aviakompanijų veikloje augimas esą bus matuojamas procentais, o MRO srityje – kartais.

Šiauliuose planuojamas dar vienas plėtros etapas

Ypač svarbi vieta grupės planuose tenka Šiaulių oro uostui, kur jau veikia vienas „Airhub Aviation“ angaras. Čia numatyta statyti antrą angarą, į kurį būtų investuojama dar bent 20 mln. eurų. Be to, jau kalbama ir apie trečiąjį angarą.

„GetJet Group“ vadovas nurodė, kad antrojo sklypo Šiauliuose plėtra galėtų prasidėti jau netrukus – jei ne šiemet, tai tikrai kitais metais. Grupė taip pat siekia gauti stambaus investicinio projekto statusą, o bendra antrojo angaro investicija su įranga ir darbuotojų apmokymu turėtų viršyti 30 mln. eurų.

Pasak D. Viltrakio, jau vyksta pokalbiai su potencialiais finansavimo partneriais. Trečiasis angaras, jo teigimu, būtų natūralus kitas žingsnis, jei bus įgyvendintas planas dėl antrojo.

Vilniuje – du nauji angarai ir ilgalaikė nuoma

Kaip jau skelbta anksčiau, „GetJet Group“ laimėjo teisę 40 metų nuomotis 11,2 tūkst. kv. metrų sklypą Vilniaus oro uoste, kuriame į angarą planuoja investuoti apie 25 mln. eurų. Kitame, 4,66 tūkst. kv. metrų ploto sklype, bus investuojama dar apie 10 mln. eurų.

Tai reiškia, kad sostinėje turėtų iškilti du nauji angarai, kurie, bendrovės vertinimu, prisidės prie augančių MRO pajėgumų ir leis aptarnauti didesnį partnerių ratą.

D. Viltrakis taip pat užsiminė, kad kai kurios Europos aviakompanijos jau domisi galimybe iš anksto rezervuoti vietas būsimuose angaruose. Jo teigimu, kalbama ir apie atskiras remonto linijas, o kai kuriais atvejais partneriai norėtų naudotis net visa erdve.

Šiauliuose ieškoma sprendimo civilinei ir karinei veiklai suderinti

Šiaulių oro uosto plėtra vyksta ir platesniame kontekste. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau yra sakęs, kad planuojant NATO standartus atitinkančią karinę bazę ir rekonstruojant nusileidimo takus civiliniai skrydžiai Šiauliuose galėtų tapti neįmanomi.

Vis dėlto D. Viltrakis tikina, kad po susitikimų su „Investuok Lietuvoje“, ministerijų ir institucijų atstovais situacija vertinama daug ramiau. Jo teigimu, ieškoma praktinio sprendimo, kaip oro uoste galėtų kartu veikti ir civilinė, ir karinė aviacija.

„GetJet Group“ vadovas pabrėžė, kad civilinė ir karinė infrastruktūra Šiauliuose realiai nesikerta, nes jos išsidėsčiusios skirtingose kilimo–tūpimo tako pusėse. Anot jo, iš institucijų pusės grupė nesulaukė neigiamų signalų, o pokalbiuose esą netgi jaučiamas palaikymas.

D. Viltrakis taip pat atmetė mintį, kad Vilniuje planuojama plėtra galėtų būti laikoma alternatyva Šiauliams. Jo teigimu, Vilniaus projektai nėra „planas B“, nes abi vietos turi skirtingą logiką ir skirtingas galimybes.

„Šiauliai leidžia daryti didelius dalykus“, – pažymėjo jis, akcentuodamas gerą infrastruktūrą ir plėtros potencialą.

Konkurencijos sumažėjimas atveria galimybių langą

Dar viena priežastis, dėl kurios „GetJet Group“ nusiteikusi aktyviai plėstis, yra pasikeitusi konkurencinė aplinka. Pasak D. Viltrakio, per pastaruosius metus ACMI sektorių stipriai paveikė bankrotai, todėl iš rinkos pasitraukė daugiau nei 100 orlaivių.

Jo vertinimu, tokį kiekį lėktuvų sugrąžinti į rinką užtruktų labai ilgai – gal net penkerius metus, o gal kai kurie jų nebegrįš niekada. Dėl to artimiausi dveji ar treji metai bendrovei turėtų būti palankūs: konkurencija sumažėjo, o „GetJet Group“ turi ilgalaikių sutarčių su aukščiausio lygio klientais.

Vadovo teigimu, tai suteikia progą dar labiau sustiprinti pozicijas pasaulinėje aviacijos rinkoje ir išnaudoti laikotarpį, kai dalis konkurentų susiduria su rimtais sunkumais.

Plėtra orientuota į Lietuvą

D. Viltrakis akcentavo, kad grupė siekia kurti kompleksinį verslą, kuris investuotų ne tik į skrydžių veiklą, bet ir į aviacinę infrastruktūrą. Šiuo metu, jo teigimu, Lietuva tam yra tinkama kryptis, nes čia tokios investicijos veikia pakankamai sėkmingai.

Nors metų pradžioje buvo kalbama apie 60–70 proc. pajamų augimą ir apie 50 mln. eurų siekiančias investicijas į orlaivių parką, dabar grupės vadovas pripažįsta, kad geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose ir dėl jos išaugusios degalų kainos turėjo neigiamos įtakos rezultatams.

Vis dėlto jis tikisi, kad pajamos šiemet vis tiek augs, tik ne taip sparčiai, kaip buvo planuota anksčiau. Aviakompanijų veiklos dalyje augimas, pasak jo, bus nuosaikesnis, tačiau „Airhub Aviation“ rezultatai gali gerokai viršyti lūkesčius.

Pelningumo tikslas išlieka

Nors maržoms įtakos jau padarė rinkos pokyčiai, „GetJet Group“ planuoja metus užbaigti pelningai abiejose veiklos srityse. D. Viltrakis teigia, kad birželis buvo silpnesnis nei tikėtasi, tačiau nuo liepos vidurio jau prasidėjo aktyvus vasaros sezonas.

Jis taip pat pabrėžė, kad karas paveikė visą aviacijos sektorių, tačiau ilgalaikių plėtros planų smarkiai nepakeitė. Grupės vadovo vertinimu, toks sulėtėjimas paprastai būna laikinas ir dažniausiai trunka ne ilgiau nei vienus ar dvejus metus.

Orlaivių parkas bus plečiamas pagal poreikį

Kalbėdamas apie orlaivių parką, D. Viltrakis akcentavo, kad grupė nėra prisirišusi prie konkretaus lėktuvų skaičiaus. Jo teigimu, dabar svarbiausia lankstumas ir galimybė plėstis pagal rinkos sąlygas.

Šiuo metu grupė derasi dėl papildomų keturių orlaivių įsigijimo. Vadovas neatmetė, kad iki kito sezono parkas galėtų išaugti dar labiau, tačiau viskas priklausys nuo pasiūlos ir derybų sąlygų.

Pasak jo, dabar dėl padidėjusios orlaivių pasiūlos kai kuriuos lėktuvus galima įsigyti 20–30 proc. pigiau nei prieš pusantrų metų, kai kainos rinkoje buvo daug aukštesnės.

Kaip anksčiau skelbė BNS, „GetJet Airlines“ šiemet savo parką papildė šešiais orlaiviais – penkiais „Airbus A320-200“ ir vienu „Boeing 737-800“. Iš viso bendrovės parką dabar sudaro 20 orlaivių.

Ši plėtra rodo, kad „GetJet Group“ Lietuvoje mato ne tik dabartinį verslo pagrindą, bet ir ilgalaikį potencialą augti būtent ten, kur aviacijos rinkoje sparčiausiai plečiasi techninės priežiūros ir remonto poreikis.