Degalų kainos Lietuvoje vėl kyla po pertraukos

Lietuvoje po trumpesnės pertraukos vėl fiksuojamas degalų kainų augimas. Antradienį vidutinė benzino ir dyzelino kaina šalyje pakilo atitinkamai 3,76 proc. ir 3,32 proc., nors praėjusią savaitę buvo matyti nedidelis kainų smukimas. Šį pokytį, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, gali lemti išaugusios naftos kainos po to, kai vėl paaštrėjo įtampa JAV ir Irano konflikte.

Europos Sąjungos šalyse vidutinė svertinė dyzelino kaina per savaitę padidėjo 1 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių degalai ES rinkoje pabrango dar sparčiau: dyzelinas – 21–45,5 proc., benzinas – 10,4–31,6 proc.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) teigia, kad mažmeninių degalų kainų augimą lemia brangstanti nafta ir didesnės didmeninės degalų kainos. Būtent šią informaciją agentūra skelbia kiekvieną antradienį, pateikdama naujausią padėtį Lietuvos degalinių rinkoje.

Kaip primena Alfa.lt, pasaulinės naftos kainų tendencijos į Lietuvos degalines paprastai persikelia su 1–3 savaičių vėlavimu. Vis dėlto galutinę kainą vartotojui formuoja ne tik tarptautinė rinka, bet ir vietiniai mokesčiai: akcizas bei 21 proc. PVM sudaro maždaug 50–55 proc. galutinės kainos, produkto kaina – apie 35–40 proc., o degalinių marža – dar 5–10 proc.

Kiek dabar kainuoja benzinas ir dyzelinas

Rugpjūčio 25 d. LEA informaciją apie degalų kainas gavo iš 70 degalais prekiaujančių įmonių, kurios valdo iš viso 744 degalines visoje Lietuvoje.

Duomenys, surinkti iki rugpjūčio 25 d. 10 val., rodo, kad pigiausiai dyzelino litras kainavo „Tripletas“ tinklo degalinėje Mažeikiuose – 1,980 euro. Tuo metu didžiausia dyzelino kaina – 2,199 euro už litrą – buvo užfiksuota 116 „Viada“ tinklo degalinių, 21 „Circle K“ degalinėje, trijose „Boost Petrol“ degalinėse, taip pat „Kriketas“ degalinėje Trakuose ir „Degta“ degalinėje Elektrėnų rajone.

Taigi antradienio rytą dyzelino kainos degalinėse svyravo nuo 1,980 iki 2,199 euro už litrą. Tai jau priartino rinką prie ribos, kurią Vyriausybė yra įvardijusi kaip kritinę – jai nusistovėjus, būtų svarstomos intervencinės mokestinės priemonės, įskaitant laikiną dyzelino akcizo mažinimą.

Benzinas tą pačią dieną pigiausiai kainavo dviejose „Emsi“ tinklo degalinėse Klaipėdoje, kur litras buvo parduodamas po 1,690 euro. Didžiausia benzino kaina – 1,899 euro už litrą – fiksuota 119 „Viada“ degalinių, 29 „Circle K“ degalinėse, trijose „Boost Petrol“ degalinėse, „Baltic Petroleum“ degalinėje Varėnos rajone, „Emsi“ degalinėje Vilniaus rajone, „Kriketas“ degalinėje Trakuose, „Degta“ degalinėje Elektrėnų rajone ir „Šventosios investicijų“ degalinėje Šventojoje.

Vyriausybė nubrėžė kritinę ribą

Pastaruoju metu premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad dyzelino akcizas šiuo metu nebus mažinamas. Tokia priemonė, anot jo, būtų svarstoma tik tuomet, jei kaina viršytų 2,2 euro už litrą ribą.

Finansų ministras Taurimas Valys vėliau patikslino, kad realiu signalu mažinti akcizą būtų laikoma 2,2–3 eurų už litrą kaina. Vyriausybės pozicija grindžiama ir tuo, kad ankstesnis akcizo sumažinimas, galiojęs pavasarį, neigiamai paveikė valstybės biudžeto pajamas.

Be to, Finansų ministerijos ir ekspertų vertinimu, degalų kainos Lietuvoje dar nepasiekė Europos Sąjungos vidurkio, todėl, valdžios teigimu, papildomos intervencijos kol kas nereikia. Visuomenei taip pat paaiškinta, kad parengti degalų kainų švelninimo scenarijai būtų aktyvuojami tik tuo atveju, jei brangimas taptų ilgalaikis.

Vyriausybės plane numatyta galimybė laikinai taikyti akcizo lengvatą, panašiai kaip buvo padaryta pavasarį, kai dyzelino akcizas dviem mėnesiams buvo sumažintas 6 centais. Tuo tarpu tiesioginio kainų „lubų“ ribojimo, tokio kaip kaimyninėje Lenkijoje, Lietuva nesvarsto, remdamasi laisvos rinkos principais.

Lietuvoje jau kurį laiką galioja ir kita taisyklė: degalinės kainas gali kelti tik vieną kartą per parą – 10 valandą ryto. Tačiau kainas mažinti jos gali bet kuriuo metu ir be jokių apribojimų.

Lenkija grįžo prie PVM lengvatos

Kol Lietuvoje laukiama, ar kainos toliau kils, Lenkija reagavo daug ryžtingiau. Suaktyvėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose ir brangstant naftai, Varšuva beveik tris kartus sumažino degalams taikomą PVM.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė, kad degalams taikomas PVM sumažintas nuo 23 iki 8 proc. ir ši lengvata galios nuo rugpjūčio 17 d. iki rugpjūčio 31 d. Pasak jo, toks sprendimas turėtų sumažinti degalų kainą maždaug 0,9–1 zlotu už litrą, priklausomai nuo dyzelino ar benzino rūšies, tai yra apie 21–23 euro centus.

D. Tuskas pabrėžė, kad dėl šių politinių sprendimų Lenkijoje degalų kainos gali išlikti vienos mažiausių Europoje. Lenkija panašias priemones jau taikė ir anksčiau, kai dėl karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose pasaulinė naftos rinka patyrė naują šoką.

Dar kovą, reaguodama į šuolį naftos rinkoje, Lenkija sumažino PVM nuo 23 iki 8 proc., o oficialiai šis mažesnis mokestis pradėtas taikyti balandžio 6 d. Tuo pat metu buvo įgyvendintas ir platesnis degalų kainų ribojimo paketas, vadinamas CPN arba Žemesnių degalų kainų programa.

Į šį paketą buvo įtrauktas ne tik PVM sumažinimas, bet ir benzino bei dyzelino akcizo suvienodinimas su minimaliu ES leidžiamu lygiu, taip pat kasdienių degalų kainų ir degalinių maržų administracinis ribojimas. Šios priemonės buvo pratęstos ne kartą ir galutinai atšauktos birželio 30 d., kai pasaulinės naftos kainos stabilizavosi. Akcizų lengvata buvo panaikinta dar birželio viduryje.

Dabar, įtampai ir karo veiksmams vėl suintensyvėjus, Lenkijos vyriausybė nusprendė grąžinti 8 proc. PVM lengvatą ir kitas degalų kainų mažinimo priemones.

Pavasarį degalai Lietuvoje buvo pasiekę kainų piką

Artimųjų Rytų konfliktas jau anksčiau buvo stipriai paveikęs Lietuvos rinką. LEA duomenimis, nuo konflikto pradžios vasario pabaigoje iki kainų piko kovą–balandį dyzelinas Lietuvoje pabrango iki 20 proc., o benzinas – iki 10 proc.

Pasiekus aukščiausią tašką, dyzelino litras Lietuvoje buvo pabrangęs maždaug 26–27 centais, palyginti su vasariu, kai dar nebuvo prasidėję karo veiksmai. Didžiausios svertinės vidutinės dyzelino kainos siekė 2,10–2,13 euro už litrą, o kai kuriose degalinėse kaina dar labiau kilo ir viršijo 2,2 euro.

Benzinas tuo laikotarpiu, lyginant su vasariu, pabrango maždaug 11–13 centų. Aukščiausia vidutinė benzino kaina atskiruose tinkluose siekė 1,8–1,9 euro už litrą.

Ką rodo rinkos prognozės

Europoje prekiaujamos „Brent“ rūšies naftos kaina per savaitę padidėjo 2,2 proc. ir buvo 33,2 proc. didesnė nei prieš metus. Rugpjūčio 24 d. vieno barelio kaina siekė 92,17 JAV dolerio.

Rugpjūtį žaliavinė nafta į Lietuvą importuojama iš Saudo Arabijos, JAV ir Norvegijos. Liepą importas daugiausia vyko iš Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos, o birželį – iš Norvegijos, Saudo Arabijos ir Alžyro.

Karo pradžioje, uždarius Hormuzo sąsiaurį, naftos kaina buvo staigiai šoktelėjusi ir kovą pasiekusi apie 120 JAV dolerių už barelį. Vėliau, birželį ir liepą, ji trumpam stabilizavosi ir priartėjo prie 72 dolerių ribos, tačiau rugpjūčio viduryje atsinaujinusios raketų atakos ir sugriežtintas Irano uostų blokavimas vėl padidino kainų augimo riziką.

JAV energetikos informacijos administracija (EIA) prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį „Brent“ kaina laikysis apie 85 JAV dolerius už barelį, o ketvirtąjį ketvirtį gali sumažėti iki 80 dolerių. Tokias prognozes administracija sieja su galimu rinkos persibalansavimu ir lėtesniu paklausos augimu Kinijoje.

Vis dėlto dalis analitikų atkreipia dėmesį, kad dėl tebesitęsiančių tiekimo sutrikimų per Hormuzo sąsiaurį ir augančios įtampos Artimuosiuose Rytuose išlieka ir trumpalaikių šuolių rizika – iki 90–100 JAV dolerių už barelį. Bendra prognozė tokia, kad, jei neįvyks naujų didelių geopolitinių sukrėtimų, naftos kaina likusią metų dalį gali svyruoti 80–90 dolerių intervale.

JAV retorika ir bandymai gaivinti derybas

Padėtį dar labiau komplikuoja ir JAV retorika. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos artėja prie karo su Iranu baigiamosios fazės, kuri, anot jo, Teheranui nepatiks.

Socialiniame tinkle „X“ jis rašė, kad „prasideda ekonominė D diena“ ir kad tai bus didžiausias kada nors prieš priešininką surengtas finansinis puolimas. Šia metafora jis rėmėsi į Sąjungininkų kariuomenių išsilaipinimą Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą.

S. Bessentas taip pat nurodė, kad JAV taikys naujas sankcijas, kurių tikslas – visiškai susilpninti Irano ekonomiką ir sunaikinti visas režimą palaikančias finansines priemones. Jo teigimu, pasaulio valstybės turės pasirinkti pusę – būti „arba su mumis, arba prieš mus“ kovoje dėl Irano izoliavimo.

Nors Baltieji rūmai užsiminė apie galimą karinių veiksmų pabaigą ar paliaubas, ekonominis ir finansinis spaudimas toliau stiprinamas. Vis dėlto karinė aklavietė ir politinė įtampa regione išlieka.

Atgaivinamas žlugęs susitarimas

Tuo pačiu metu pranešta, kad derybose, kuriomis siekiama atgaivinti žlugusį JAV ir Irano taikos susitarimą, pasiekta reikšminga pažanga. Apie tai kalbėta Pakistano kariuomenės vadui Syedui Asimui Munirui baigus vizitą Teherane.

Po vizito Pakistano vidaus reikalų ministras Mohsinas Naqvi socialiniame tinkle „X“ pranešė apie „labai pozityvų ir produktyvų susitikimą“ su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu. Jis sakė tikintis, kad šis postūmis gali atverti kelią tolesnei pažangai ir ilgalaikei taikai regione.

Pakistano kariuomenė nurodė, kad vizito tikslas buvo padėti užkirsti kelią tolesnei eskalacijai, atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauriu ir galutinai užbaigti konfliktą. Prieš kelionę S. A. Muniras taip pat kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, o žvalgybos šaltinių teigimu, vizitas surengtas tuo metu, kai Vašingtonas ir Teheranas išreiškė norą atnaujinti dialogą.