4 Minutės
Lietuvos vairuotojams pastarosios dienos atnešė palankesnes žinias: šalies degalinėse sumažėjo benzino ir dyzelino kainos. Vis dėlto suskystintų naftos dujų (SND) naudotojai tokio paties palengvėjimo nepajuto – šios kuro rūšies kaina per tą patį laikotarpį kiek ūgtelėjo.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, palyginti su antradieniu, vidutinė benzino kaina sumažėjo 1,5 proc., o dyzelino – 1,7 proc. Ketvirtadienio rytą litras benzino vidutiniškai kainavo 1,694 euro, o dyzelino – 1,778 euro. Degalinių kainų lentelėse fiksuotas ir gana platus skirtumas: benzinas kainavo nuo 1,559 iki 1,819 euro už litrą, o dyzelinas – nuo 1,65 iki 1,899 euro už litrą.
Mažėjo ir didmeninės degalų kainos
LEA taip pat praneša apie kuklų kainų kritimą didmeninėje rinkoje. Birželio 23 dieną didmeninė benzino kaina siekė 1,51 euro už litrą, dyzelino – 1,60 euro už litrą. Palyginti su ankstesne diena, abi šios kuro rūšys atpigo po vieną centą.
Tuo metu suskystintų naftos dujų rinka judėjo priešinga kryptimi. Vidutinė SND litro kaina Lietuvoje padidėjo 0,2 proc. ir pasiekė 0,800 euro. Degalinėse šių dujų kainos svyravo nuo 0,669 iki 0,959 euro už litrą.
Pasaulinė naftos rinka nulėmė dalį pokyčių
Degalų kainų svyravimai Lietuvoje siejami ir su pokyčiais tarptautinėje naftos rinkoje. Joninių dieną „Brent“ naftos kaina smuko iki 73,74 JAV dolerio už barelį, kai birželio 23 dieną ji buvo 77,08 JAV dolerio. Palyginimui, prieš konfliktui Artimuosiuose Rytuose įgaunant pagreitį, vasario 27 dieną „Brent“ nafta kainavo vidutiniškai 72,48 JAV dolerio už barelį.
LEA nurodo, kad kainų apžvalga parengta remiantis birželio 25 dieną iš 70 degalų prekybos įmonių surinkta informacija. Šios įmonės valdo 705 degalines visoje Lietuvoje, todėl pateikiamas vaizdas laikomas gana reprezentatyviu šalies rinkai.
Diskusijos dėl dyzelino akcizo ir galimų pasekmių
Nors dabartinis kainų sumažėjimas vairuotojams yra palankus, diskusijos dėl degalų mokesčių Lietuvoje neslūgsta. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina peržiūrėti įvairias mokestines lengvatas, įskaitant tas, kurios taikomos degalams. Vis dėlto ekonomistai ir verslo atstovai primena, kad ankstesni sprendimai didinti dyzelino akcizą jau turėjo nepageidaujamų padarinių.
Jų teigimu, išaugus kainoms, dalis sunkiojo transporto degalus pradėjo pilti Lenkijoje. Tai reiškė, kad Lietuva prarado dalį degalų pardavimų, o kartu ir su jais susijusių biudžeto pajamų.
Ekonomistų vertinimas: nauda biudžetui mažesnė, nei tikėtasi
Ekonomistas Algirdas Bartkus pabrėžė, kad nors dėl akcizo valstybė surinko daugiau pinigų, vertinant kartu ir PVM įplaukas bendra nauda biudžetui buvo gerokai kuklesnė. Jo teigimu, dyzelino pardavimai per metus sumažėjo beveik 16 proc., o tai rodo, kad didesnis tarifas nebūtinai atnešė laukto rezultato.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Andrius Jaržemskis atkreipia dėmesį, kad akcizų lengvatos ir mokesčių pokyčiai galutinei degalų kainai nėra vienintelis veiksnys. Pasak jo, kur kas didesnę įtaką daro pasauliniai naftos rinkos svyravimai. Jis taip pat pažymi paradoksą: nors dalis degalų įsigyjama kaimyninėse šalyse, pagal Europos Sąjungos metodiką mažesni pardavimai Lietuvoje reiškia ir mažesnes apskaitomas CO₂ emisijas.
Tačiau realūs transporto srautai dėl to nesikeičia, todėl ekspertų nuomone, sprendžiant dėl akcizų būtina vertinti ne tik aplinkosauginius tikslus, bet ir poveikį šalies ekonomikai bei verslo konkurencingumui.
Laikina lengvata dyzelinui valstybės biudžetui kainavo 17 mln. eurų
Finansų ministerija skelbia, kad dėl nuo balandžio vidurio iki birželio 15 dienos galiojusios laikinos akcizo lengvatos dyzelinui valstybės biudžetas neteks apie 17 mln. eurų pajamų. Ši priemonė buvo įvesta siekiant sušvelninti dėl karo Irane išaugusių degalų kainų poveikį gyventojams ir verslui.
Ministerijos skaičiavimais, sumažintas akcizo tarifas dyzelino kainą leido sumažinti maždaug 6 centais už litrą. Kita vertus, tai kartu reiškė ir mažesnes įplaukas į valstybės biudžetą iš degalų akcizų.
Taigi, nors šiuo metu benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje traukiasi žemyn, degalų mokesčių klausimas išlieka atviras. Ekspertai įspėja, kad sprendžiant dėl akcizų svarbu atsižvelgti ne tik į trumpalaikį kainų efektą, bet ir į ilgalaikį poveikį rinkai bei valstybės pajamoms.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą