Pajūrio merų reikalavimai: keliai, skrydžiai ir uostas

Klaipėdos regiono merai per Vyriausybės atstovų vizitą iškėlė kelias problemas, nuo kurių priklauso susisiekimas Vakarų Lietuvoje ir pajūrio infrastruktūros plėtra. Savivaldybių vadovai daugiausia dėmesio skyrė kelio Kuršių nerijoje būklei, tiesioginių skrydžių iš Palangos oro uosto trūkumui, Šventosios uosto ateičiai ir dviračių takų tinklo plėtrai.

Merai tikisi, kad vizitas regione neapsiribos dar vienu problemų įvardijimu. Savivaldybių atstovų teigimu, tiesioginis pokalbis su Vyriausybės nariais turėtų padėti paspartinti sprendimus dėl kelių, oro susisiekimo ir kitų svarbių transporto projektų. Šie klausimai aktualūs ne tik vietos gyventojams, bet ir į pajūrį atvykstantiems turistams, verslui bei visam Vakarų Lietuvos regionui.

Neringa prašo sutvarkyti pagrindinę sausumos jungtį

Neringos meras Darius Jasaitis premjerui Mindaugui Sinkevičiui ir susisiekimo ministrui Jurui Taminskui perdavė vietos gyventojų parašus, kuriais raginama atnaujinti kelią tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Savivaldybės vertinimu, maždaug 14 kilometrų ilgio kelio ruožo sutvarkymas kainuotų apie 8 mln. eurų.

Šis kelias yra pagrindinė sausumos jungtis tarp Kuršių nerijos gyvenviečių, todėl jo būklė tiesiogiai veikia kasdienį gyventojų susisiekimą ir viso kurorto veiklą. Neringos savivaldybė ne vienus metus siekia atkreipti centrinės valdžios dėmesį į šią problemą, tačiau iki šiol reikiamas finansavimas nebuvo skirtas.

Pasak D. Jasaičio, parašų rinkimą inicijavo pati vietos bendruomenė. Gyventojai nusprendė imtis šio žingsnio matydami, kad savivaldybės pastangos įtikinti politikus dėl kelio remonto ilgą laiką nedavė konkrečių rezultatų. Surinkti parašai Vyriausybės vadovui ir susisiekimo ministrui perduoti per jų vizitą pajūryje.

Neringos meras taip pat kelia klausimą, kodėl strategiškai svarbus kelias iki šiol nesulaukia pakankamo valstybės dėmesio. Jo teigimu, gyventojams sunku suprasti, kodėl kitose šalies vietose net žemės ūkio technika gali važiuoti lygiu asfaltu, o svarbi jungtis Kuršių nerijoje lieka prastos būklės. Meras pabrėžė, kad Neringa kasmet į valstybės biudžetą sumoka reikšmingą gyventojų pajamų mokesčio dalį – jo pateikiamais duomenimis, vien GPM suma siekia apie 17–20 mln. eurų per metus.

Palanga siekia daugiau tiesioginių skrydžių į Vokietiją

Palangos savivaldybė Vyriausybei pristatė kitą regionui svarbią problemą – nepakankamą tiesioginių skrydžių krypčių pasirinkimą. Palangos meras Šarūnas Vaitkus teigia, kad viena reikalingiausių krypčių galėtų būti Vokietija.

Tiesioginis skrydis būtų svarbus ne tik turizmo sektoriui. Klaipėdos uostą ir kitas Vakarų Lietuvos įmones su Vokietija sieja intensyvūs verslo ryšiai, todėl patogesnis oro susisiekimas galėtų palengvinti keliones tarp regionų. Šiuo metu daliai keleivių tenka rinktis maršrutus su persėdimais, kurie užima daugiau laiko ir yra mažiau patogūs.

Palangos meras atkreipė dėmesį, kad šiuolaikiniai keliautojai dažnai renkasi kuo paprastesnį susisiekimą. Keli persėdimai skirtinguose oro uostuose, norint pasiekti galutinį kelionės tašką, tampa papildomu nepatogumu. Todėl savivaldybė tikisi, kad valstybė daugiau dėmesio skirs naujų skrydžių krypčių pritraukimui ir rinkodarai.

Be Vokietijos, Palangos oro uostui perspektyviomis laikomos ir Skandinavijos šalys. Savivaldybės vertinimu, nauji tiesioginiai maršrutai sustiprintų regiono pasiekiamumą ir būtų naudingi tiek atvykstantiems svečiams, tiek su užsienio partneriais dirbančioms įmonėms.

Šventosios uosto plėtra priklauso nuo molų statybos

Į pajūrio darbotvarkę įtrauktas ir Šventosios uosto projektas. Artimiausiu metu planuojama pradėti molų statybos darbus, kurie turėtų tapti pirmuoju svarbiu žingsniu toliau plėtojant uosto infrastruktūrą.

Projektui ketinama panaudoti kelis finansavimo šaltinius, įskaitant Palangai skirtas regionines lėšas. Šarūnas Vaitkus teigia, kad dėl to teko derinti finansavimo sąlygų pakeitimus su Finansų ministerija ir Europos Komisija. Palangos savivaldybei pavyko pasiekti, kad dalis miestui numatytų regioninių lėšų galėtų būti panaudota molų statybai.

Pagal planus, į jūrą turėtų nusidriekti 660 metrų ilgio molas. Jis būtų pritaikytas ne tik uosto infrastruktūrai, bet ir žmonių pasivaikščiojimams. Kitas, šiaurinis molas, turėtų užtikrinti laivybai būtinas sąlygas ir sudaryti prielaidas tolesniems Šventosios uosto statybos etapams.

Palangos meras nurodė, kad be molų neįmanoma įgyvendinti kitų uosto plėtros darbų. Tikimasi, kad pagrindiniai molų statybos sprendiniai per maždaug dvejus metus bus įgyvendinti. Ateityje išplėstas Šventosios uostas galėtų priimti apie 450 jachtų ir mažųjų laivų.

Dviračių takais siekiama sujungti pajūrio miestus

Regiono savivaldybės taip pat planuoja gerinti dviračių infrastruktūrą. Pagrindinis tikslas – sukurti patogesnes ir vientisesnes jungtis tarp pajūrio miestų bei aplinkinių teritorijų. Tokie projektai turėtų pagerinti susisiekimo galimybes ne tik vietos gyventojams, bet ir tarp kurortų keliaujantiems dviratininkams.

Tarp svarbesnių planų minimas dviračių takas Palangos ir Kretingos kryptimi bei nauja jungtis, sujungsianti Palangos centrą su Nemirseta. Prie dalies šių projektų finansavimo prisideda Susisiekimo ministerija. Savivaldybės tikisi, kad nuosekliai plėtojamas dviračių takų tinklas leis pajūrio regione judėti saugiau ir patogiau.

Per Vyriausybės vizitą taip pat numatyta apsilankyti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir susitikti su verslo bei vietos bendruomenės atstovais. Taip siekiama iš arčiau įvertinti Vakarų Lietuvos problemas ir aptarti konkrečius sprendimus, susijusius su kelių, oro, jūrų bei dviračių transporto infrastruktūra.