Metinis taršos mokestis: siūlomas 9 proc. PVM remontui

Lietuvai siekiant sparčiau pereiti prie žiedinės ekonomikos, vien aplinkosauginių mokesčių didinimo gali nepakakti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad veiksmingesnis sprendimas būtų kompleksinė sistema, kurioje didesnis taršos apmokestinimas derinamas su finansinėmis paskatomis, PVM lengvatomis, socialiniais saugikliais ir aiškiai apibrėžtu surinktų lėšų panaudojimu.

Viena iš siūlomų priemonių – greta dabar taikomo vienkartinio automobilių registracijos mokesčio įvesti metinį taršos mokestį. Tyrėjų vertinimu, jis galėtų būti diferencijuojamas pagal automobilio išmetamą CO₂ kiekį ir naudojamų degalų rūšį. Tai reikštų, kad daugiau teršiantys automobiliai būtų apmokestinami labiau, tačiau gyventojams kartu turėtų būti pasiūlytos realios ir prieinamos mažiau taršios alternatyvos.

Tyrime taip pat siūloma svarstyti lengvatinį, pavyzdžiui, 9 proc. PVM tarifą tam tikroms remonto paslaugoms. Be to, rekomenduojama numatyti papildomas mokestines paskatas investicijoms į žiedinę ekonomiką.

Gyventojai nerimauja dėl didesnės finansinės naštos

Rengiant Lietuvai skirtą žiedinės ekonomikos apmokestinimo ir teisinės bazės modelį, 2026 metais analizuotas Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinis reguliavimas, kitų ES valstybių patirtis bei statistiniai duomenys. Tyrimo metu taip pat apklausta 14 ekspertų ir 373 Lietuvos gyventojai.

Rezultatai parodė, kad ekspertai ir visuomenė iš esmės pritaria žiedinės ekonomikos tikslams, tačiau skirtingai vertina būdus jiems pasiekti. Didelė dalis gyventojų baiminasi, kad nauji aplinkosauginiai mokesčiai labiausiai paveiktų mažesnes pajamas gaunančius žmones.

78,3 proc. apklaustųjų nurodė, kad naujų aplinkosauginių mokesčių poveikį labiausiai pajustų mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Tuo metu 36,2 proc. respondentų didesnius automobilių taršos mokesčius įvardijo kaip finansiškai apsunkinančią priemonę.

Apklausa taip pat atskleidė, kad gyventojai palankiau vertina ne vien baudžiamąsias, bet ir skatinamąsias priemones. 48,3 proc. respondentų patogesnę rūšiavimo infrastruktūrą nurodė kaip vieną veiksmingiausių atliekų mažinimo priemonių, o 41,3 proc. pirmenybę teikė finansinėms paskatoms atliekas rūšiuojantiems žmonėms.

Prieš didinant kainą turi atsirasti alternatyva

Tyrėjų teigimu, apklausos rezultatai atskleidžia svarbų principą: prieš branginant aplinkai nepalankų pasirinkimą būtina sudaryti realias sąlygas rinktis tvaresnę alternatyvą. Automobilių srityje tai galėtų reikšti ne tik metinį taršos mokestį, bet ir geresnį viešąjį transportą, patogesnę dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą bei pakankamai išplėtotą elektromobilių įkrovimo tinklą.

Surinktos lėšos turėtų finansuoti mažataršį judumą

Pasitikėjimas aplinkosauginių mokesčių administravimu Lietuvoje išlieka gana žemas. Surinktų lėšų panaudojimo skaidrumą gyventojai įvertino 2,75 balo iš 5, o institucijų gebėjimą veiksmingai įgyvendinti žiedinės ekonomikos politiką – 2,97 balo.

Tokie vertinimai rodo, kad galimas metinis automobilių taršos mokestis turėtų būti susietas su aiškiu lėšų panaudojimo planu. Tyrime siūloma dalį surinktų pajamų skirti viešajam transportui, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrai, elektromobilių įkrovimo tinklui bei kitoms mažataršio judumo priemonėms.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad gyventojas turėtų matyti ne tik naują mokestinę prievolę, bet ir alternatyvas, kurias ji padeda sukurti. Kitaip tariant, automobilių taršos apmokestinimas būtų veiksmingesnis, jei surinktos lėšos būtų nukreipiamos į sprendimus, leidžiančius patogiau rinktis mažiau taršų judėjimą.

Daugiau palaikymo sulaukia paskatos

Ekspertai finansines paskatas įvertino gerokai palankiau nei vien mokesčių didinimą. Mokesčių lengvatos žiedinės ekonomikos investicijoms buvo įvertintos 4,36 balo iš 5. Subsidijos žaliosioms technologijoms diegti gavo 4,21 balo, o lengvatinis PVM remonto ir pakartotinio naudojimo veikloms – 4,14 balo.

Tyrime siūloma svarstyti 9 proc. PVM tarifą toms remonto paslaugoms, kurioms sumažintą tarifą leidžia taikyti ES teisė. Tarp galimų sričių minimas drabužių ir buitinės tekstilės taisymas, avalynės ir odos gaminių remontas, dviračių, įskaitant elektrinius, priežiūra bei buitinių prietaisų taisymas.

Galutinis tyrėjų siūlomas modelis grindžiamas pusiausvyra: aplinkai žalingesni pasirinkimai būtų apmokestinami labiau, tačiau kartu būtų kuriamos finansiškai patrauklios ir lengvai prieinamos alternatyvos. Jos apimtų rūšiavimą, perdirbimą, remontą, pakartotinį naudojimą ir mažataršį transportą.